Intelektas Klaipėdos gatvėse: trys scenarijai

 

Klaipėda žengė dar vieną žingsnį intelektinės transporto sistemos įdiegimo mieste link – pagaliau pristatyta metus rengta galimybių studija. Tiesa, iki realaus vadinamosios žaliosios bangos principo įgyvendinimo tų žingsnių teks žengti dar nemažai. Kainuos jie irgi nemažai.
Šią studiją jos rengimo konkursą laimėjusi bendrovė "Viltechna" iš Vilniaus tobulino ne vieną kartą – sulaukta ne tik Klaipėdos savivaldybės, bet ir europinio projekto POSSE, kurio nariu yra ir uostamiestis, specialistų pastabų.
Ištyrus Klaipėdą visų transporto koridorių (trijų pagrindinių, einančių iš pietų į šiaurę, ir kelių, kertančių šiuos pagrindinius skersai) atžvilgiu, padaryta išvada, kad pati eismo valdymo sistema yra nevienalytė – atskiri valdymo komponentai, pavyzdžiui, šviesoforai, valdikliai ir pan., yra skirtingų gamintojų, tad jų suderinti tarpusavyje neįmanoma.
To pasekmė – tarp skirtingų sankryžų nėra sąveikos, kuri ir turėtų būti pagrindas žaliajai bangai.
"Problema ta, kad Klaipėdoje eismo valdymo planai, t. y. šviesoforų veiklos režimai, ne visada atitinka realius srautus, sankryžos neturi detektorių – jos "nežino", kiek pro jas važiuoja transporto priemonių, ir negali atitinkamai keisti šviesoforų režimų", – aiškino Donatas Klimavičius, vienas studijos rengėjų, įmonės "Peek Traffic B. V." atstovas.
Galutiniame variante Klaipėdai pasiūlyti trys scenarijai, pagal kuriuos gali būti diegiama sumanioji transporto sistema, vienu ar kitu būdu numatanti žaliosios bangos principo įgyvendinimą.
Pirmasis iš scenarijų, sąlyginai vadinamas "Minimaliuoju", numato eismo valdymą, paremtą fiksuotu šviesoforų veiklos režimu. Sankryžos ir čia neturėtų detektorių, tačiau būtų vaizdo kameros, kurias stebintis operatorius pagal aplinkybes bevieliu (GSM) ryšiu keistų šviesoforų fazes ar jų trukmę.
D. Klimavičiaus teigimu, tokio scenarijaus įgyvendinimui užtektų 20 vaizdo kamerų strateginėse sankryžose visuose trijuose pagrindiniuose miesto transporto koridoriuose – Šilutės plente, Taikos prospekte ir Minijos gatvėje.
Tiesa, tam dar reikėtų pakeisti 46 valdiklius šviesoforuose, ir visa tai kainuotų 1 mln. 165 tūkst. eurų (4 mln. 22 tūkst. Lt).
Antrasis scenarijus skirtas eismui Taikos prospekto-Tiltų-Herkaus Manto gatvės koridoriuje, kuriuo juda dideli visuomeninio transporto srautai, sureguliuoti. Galimybių studijos rengėjų vizija, čia pakeitus 22 šviesoforų valdiklius ir juos sujungus į vieną sistemą, būtų sėkmingai įgyvendintas žaliosios bangos principas.
"Pirmenybė būtų teikiama miesto autobusams – maždaug 150-yje jų reikėtų įdiegti vadinamąją viešojo transporto prioriteto įrangą, kuri, "bendraudama" su šviesoforais, galėtų juos pati reguliuoti", – teigė D. Klimavičius.
Šio "malonumo" kaina priklausytų nuo būdo, kuriuo būtų susietos sankryžos. Jei tai būtų GSM ryšys, visos sistemos įgyvendinimas kainuotų 2 mln. 375 tūkst. eurų (8,2 mln. Lt), jei būtų tiesiamas optinis kabelis – o jo reikėtų apie 40 km – kaina siektų 4 mln. 411 tūkst. eurų (15 mln. 230 tūkst. Lt).
Trečiasis, "Maksimalusis" scenarijus, numato pilną adaptyvinės, t. y. prisitaikančios prie transporto srautų, eismo valdymo sistemos įdiegimą ne tik minėtame "centriniame" koridoriuje, tačiau ir Minijos-Pilies-Naujosios Uosto gatvių bei Šilutės plento-Mokyklos-Priestočio gatvių arterijose.
"Sistema veiktų pati "iš savęs", reaguodama į situaciją realiu laiku – kiekviena sankryža "bendrautų" su kita, prisitaikytų viena prie kitos. Vairuotojams visą informaciją suteiktų kintamos informacijos ženklai", – esmę aiškino D. Klimavičius.
Jo skaičiavimu, "sumanumui" įdiegti trijose pagrindinėse Klaipėdos magistralėse reikėtų apie 6 mln. 570 tūkst. eurų (22 mln. 685 Lt).
Kokia šios galimybių studijos įgyvendinimo perspektyva? Tai, pasak Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjos Irenos Šakalienės, priklausys jau nuo politikų – jei miesto Tarybos Strateginės plėtros komitetas pripažins šį klausimą prioritetiniu, jis bus teikiamas svarstyti jau visai Tarybai.
Jeigu ir ši pasakytų "taip", teks apsispręsti, kurį scenarijų rinktis, ruošti techninį projektą, darbų įgyvendinimo etapus bei, svarbiausia, numatyti finansavimo šaltinį.
Dar anksčiau Klaipėdos savivaldybės Investicijų ir ekonomikos departamento direktorius Ričardas Zulcas "Vakarų ekspresui" buvo sakęs, kad be Europos Sąjungos paramos įgyvendinti tokį projektą būtų labai sunku.
Jo prognozėmis, tai galėtų atsitikti ne anksčiau 2018-ųjų.
"Įgyvendinimas – visiškai realus"
Alina VELYKIENĖ, Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja
Manau, kad pirmo scenarijaus, taip pat ir antro (tik to pigesnio varianto) įgyvendinimas yra visiškai realus. Per kelerius metus tie 10 ar 12 milijonų litų nebūtų milžiniškos lėšos, ypač vertinant gautą naudą. Juolab viskas būtų daroma palaipsniui – kai bus įgyvendinta viena dalis, taps aišku, kokia yra to nauda, koks poveikis, ir bus lengviau apsispręsti, ar toliau diegti kitą scenarijų. 
Vilniuje dar 2009 metais pradėjo veikti sostinės savivaldybės įmonė "Susisiekimo paslaugos", be kita ko, prižiūrinti ir ten prieš kurį laiką įdiegtą eismo valdymo sistemą. Jie būtų pasiruošę padėti mums teikti šias paslaugas – kad nereikėtų steigti savo atskiros įmonės.
http://www.ve.lt/naujienos/klaipeda1/klaipeda/intelektas-klaipedos-gatvese-trys-scenarijai-1233601/
© Eimanto CHACHLOVO nuotr

Klaipėda žengė dar vieną žingsnį intelektinės transporto sistemos įdiegimo mieste link – pagaliau pristatyta metus rengta galimybių studija. Tiesa, iki realaus vadinamosios žaliosios bangos principo įgyvendinimo tų žingsnių teks žengti dar nemažai. Kainuos jie irgi nemažai.

Šią studiją jos rengimo konkursą laimėjusi bendrovė "Viltechna" iš Vilniaus tobulino ne vieną kartą – sulaukta ne tik Klaipėdos savivaldybės, bet ir europinio projekto POSSE, kurio nariu yra ir uostamiestis, specialistų pastabų.

Ištyrus Klaipėdą visų transporto koridorių (trijų pagrindinių, einančių iš pietų į šiaurę, ir kelių, kertančių šiuos pagrindinius skersai) atžvilgiu, padaryta išvada, kad pati eismo valdymo sistema yra nevienalytė – atskiri valdymo komponentai, pavyzdžiui, šviesoforai, valdikliai ir pan., yra skirtingų gamintojų, tad jų suderinti tarpusavyje neįmanoma.

To pasekmė – tarp skirtingų sankryžų nėra sąveikos, kuri ir turėtų būti pagrindas žaliajai bangai.

"Problema ta, kad Klaipėdoje eismo valdymo planai, t. y. šviesoforų veiklos režimai, ne visada atitinka realius srautus, sankryžos neturi detektorių – jos "nežino", kiek pro jas važiuoja transporto priemonių, ir negali atitinkamai keisti šviesoforų režimų", – aiškino Donatas Klimavičius, vienas studijos rengėjų, įmonės "Peek Traffic B. V." atstovas.

Galutiniame variante Klaipėdai pasiūlyti trys scenarijai, pagal kuriuos gali būti diegiama sumanioji transporto sistema, vienu ar kitu būdu numatanti žaliosios bangos principo įgyvendinimą.

Pirmasis iš scenarijų, sąlyginai vadinamas "Minimaliuoju", numato eismo valdymą, paremtą fiksuotu šviesoforų veiklos režimu. Sankryžos ir čia neturėtų detektorių, tačiau būtų vaizdo kameros, kurias stebintis operatorius pagal aplinkybes bevieliu (GSM) ryšiu keistų šviesoforų fazes ar jų trukmę.

D. Klimavičiaus teigimu, tokio scenarijaus įgyvendinimui užtektų 20 vaizdo kamerų strateginėse sankryžose visuose trijuose pagrindiniuose miesto transporto koridoriuose – Šilutės plente, Taikos prospekte ir Minijos gatvėje.

Tiesa, tam dar reikėtų pakeisti 46 valdiklius šviesoforuose, ir visa tai kainuotų 1 mln. 165 tūkst. eurų (4 mln. 22 tūkst. Lt).

Antrasis scenarijus skirtas eismui Taikos prospekto-Tiltų-Herkaus Manto gatvės koridoriuje, kuriuo juda dideli visuomeninio transporto srautai, sureguliuoti. Galimybių studijos rengėjų vizija, čia pakeitus 22 šviesoforų valdiklius ir juos sujungus į vieną sistemą, būtų sėkmingai įgyvendintas žaliosios bangos principas.

"Pirmenybė būtų teikiama miesto autobusams – maždaug 150-yje jų reikėtų įdiegti vadinamąją viešojo transporto prioriteto įrangą, kuri, "bendraudama" su šviesoforais, galėtų juos pati reguliuoti", – teigė D. Klimavičius.

Šio "malonumo" kaina priklausytų nuo būdo, kuriuo būtų susietos sankryžos. Jei tai būtų GSM ryšys, visos sistemos įgyvendinimas kainuotų 2 mln. 375 tūkst. eurų (8,2 mln. Lt), jei būtų tiesiamas optinis kabelis – o jo reikėtų apie 40 km – kaina siektų 4 mln. 411 tūkst. eurų (15 mln. 230 tūkst. Lt).

Trečiasis, "Maksimalusis" scenarijus, numato pilną adaptyvinės, t. y. prisitaikančios prie transporto srautų, eismo valdymo sistemos įdiegimą ne tik minėtame "centriniame" koridoriuje, tačiau ir Minijos-Pilies-Naujosios Uosto gatvių bei Šilutės plento-Mokyklos-Priestočio gatvių arterijose.

"Sistema veiktų pati "iš savęs", reaguodama į situaciją realiu laiku – kiekviena sankryža "bendrautų" su kita, prisitaikytų viena prie kitos. Vairuotojams visą informaciją suteiktų kintamos informacijos ženklai", – esmę aiškino D. Klimavičius.

Jo skaičiavimu, "sumanumui" įdiegti trijose pagrindinėse Klaipėdos magistralėse reikėtų apie 6 mln. 570 tūkst. eurų (22 mln. 685 Lt).

Kokia šios galimybių studijos įgyvendinimo perspektyva? Tai, pasak Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjos Irenos Šakalienės, priklausys jau nuo politikų – jei miesto Tarybos Strateginės plėtros komitetas pripažins šį klausimą prioritetiniu, jis bus teikiamas svarstyti jau visai Tarybai.

Jeigu ir ši pasakytų "taip", teks apsispręsti, kurį scenarijų rinktis, ruošti techninį projektą, darbų įgyvendinimo etapus bei, svarbiausia, numatyti finansavimo šaltinį.

Dar anksčiau Klaipėdos savivaldybės Investicijų ir ekonomikos departamento direktorius Ričardas Zulcas "Vakarų ekspresui" buvo sakęs, kad be Europos Sąjungos paramos įgyvendinti tokį projektą būtų labai sunku.

Jo prognozėmis, tai galėtų atsitikti ne anksčiau 2018-ųjų.

"Įgyvendinimas – visiškai realus"

Alina VELYKIENĖ, Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja

Manau, kad pirmo scenarijaus, taip pat ir antro (tik to pigesnio varianto) įgyvendinimas yra visiškai realus. Per kelerius metus tie 10 ar 12 milijonų litų nebūtų milžiniškos lėšos, ypač vertinant gautą naudą. Juolab viskas būtų daroma palaipsniui – kai bus įgyvendinta viena dalis, taps aišku, kokia yra to nauda, koks poveikis, ir bus lengviau apsispręsti, ar toliau diegti kitą scenarijų. 

Vilniuje dar 2009 metais pradėjo veikti sostinės savivaldybės įmonė "Susisiekimo paslaugos", be kita ko, prižiūrinti ir ten prieš kurį laiką įdiegtą eismo valdymo sistemą. Jie būtų pasiruošę padėti mums teikti šias paslaugas – kad nereikėtų steigti savo atskiros įmonės.

 

http://www.ve.lt/naujienos/klaipeda1/klaipeda/intelektas-klaipedos-gatvese-trys-scenarijai-1233601/

© Eimanto CHACHLOVO nuotr