Įkvėpti islandų klaipėdiečiai užsimojo projektui, kuris neturi analogų ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos regione. Sumanymui uostamiestyje įrengti ištisus metus veikiantį terminio vandens baseiną po atviru dangumi, teigiama, jau pakloti pamatai – tam galima naudoti Klaipėdos pavyzdinės geoterminės jėgainės „Geoterma“ išgaunamus didelės mineralizacijos druskingus požeminius vandenis, kurie kol kas įdarbinami tik klaipėdiečių būstams šildyti.
Traukos taškas ne tik miesto mastu
Įvairūs pramogų, sveikatinimo ir SPA centrai sėkmingai veikia ne vienoje geoterminio vandens resursų gausioje vietovėje. Antai Islandijos Žydroji lagūna, kurioje ir lankėsi klaipėdiečių specialistų delegacija, per metus pritraukia apie 600 tūkst. lankytojų – tai yra dukart tiek, kiek pati šalis turi gyventojų. Netoli Reikjaviko tarp lavos liekanų įrengtas natūralus SPA centras yra vienas žinomiausių pasaulyje terminių baseinų, kuriame telkšančio vandens temperatūra siekia 37–39 laipsnius.
Klaipėdos regiono savivaldybių asociacijos direktoriaus Simono Gentvilo įsitikinimu, panašaus pobūdžio projektą įgyvendinus uostamiestyje nauda būtų daugialypė. Anot pašnekovo, šiuo atveju kalbama ne tik apie milžinišką turistinį potencialą ir galimybę pratęsti sezoną.
„Pietiniams Klaipėdos kvartalams, kuriuose gyvena per 100 tūkst. gyventojų, trūksta traukos objektų. Todėl toks baseinas arba geoterminio turizmo centras būtų ypač naudingas projektas ir šių kvartalų patrauklumui didinti. O pats objektas, manau, lengvai taptų rentabilus dėl didelio gyventojų tankio aplinkui“, – teigė buvęs uostamiesčio mero patarėjas S. Gentvilas.
Pašnekovo nuomone, tarp potencialių vietų terminio vandens baseinui įrengti galėtų būti Statybininkų prospekto gretimybės ar Rimkai, tačiau svarstomi ir kitų pietinės miesto dalies teritorijų variantai. Sykiu šis projektas suteiktų galimybę racionaliau panaudoti unikalius šiai Lietuvos daliai būdingus gamtos resursus.
Naudoja ne vandenį, bet šilumą
Mokslininkų teigimu, Vakarų Lietuvoje ir ties Vilkaviškiu geoterminė anomalija susiformavo prieš milijonus metų. Tačiau šiandien karštosios požeminės versmės mūsų šalyje išnaudojamos ribotai. Daugiau kaip prieš 20 metų pastatyta Klaipėdos pavyzdinė geoterminė jėgainė „Geoterma“ iki šiol yra vienintelė giluminės geotermijos jėgainė Lietuvoje.
Uždaro cirkuliavimo principu veikianti jėgainė naudoja keturis maždaug 1100 metrų gylio gręžinius. Bendrovės „Geoterma“ direktorius Sigitas Petrauskas teigė, kad įvertinus sąlygiškai nedidelį gylį, iš šių gręžinių išgaunamas gana aukštos – 38 laipsnių – temperatūros geoterminis vanduo.
„Viena vandens vamzdynų kilpa į elektrinę iš miesto ateina jau maždaug iki 40 laipsnių atvėsęs panaudotas cirkuliacinis vanduo. Kita kilpa atkeliauja 38 laipsnių geoterminis vanduo, kuris pirmiausia praeina pro mechaninius filtrus, po to absorbciniai šilumos siurbliai ir šilumokaičiai iš jo atima šilumą – atgal į žemę vanduo grįžta jau 10 laipsnių temperatūros. Cirkuliacinio vandens temperatūra iš geoterminio vandens atimta šiluma pakeliama daugiausia iki 68 laipsnių, tačiau į miesto tinklus vanduo turi grįžti 75 laipsnių karščio. Tad jį dar reikia šiek tiek pašildyti, ir tam naudojamos dujos“, – sudėtingą šilumos išgavimo iš geoterminio vandens procesą populiariai paaiškino S.Petrauskas.
Jėgainės generuojama energija sudaro maždaug 15 proc. Klaipėdos nepriklausomų šilumos gamintojų tiekiamos šilumos energijos miestui. Šildymo sezono metu per valandą įmonė miestui patiekia apie 15 MW šilumos energijos.
Prieš 20 metų – maksimalistiniai užmojai
„Geotermos“ vadovas S. Petrauskas pasidžiaugė, kad šiandien bendrovė dirba nenuostolingai, nors jos veikla – sezoninė, be to, pastaraisiais metais šilumos gamintojų rinkoje atsirado nemažai konkurentų.
„Prieš 20 metų statant jėgainę buvo įdiegtos pažangiausios technologijos. Tačiau kadangi tai buvo pilotinis projektas, kuris ir šiandien neturi analogų nei Lietuvoje, nei Baltijos regione, gamykla pastatyta turint maksimalistinių užmojų. Iš dujinių katilų įprastai dirba vienas, prireikus įjungiamas antras, trečias – rezerve. Žinoma, kol Klaipėdoje nebuvo „Fortum“ termofikacinės jėgainės ir kitų nepriklausomų šilumos gamintojų, visu pajėgumu veikė visi trys katilai. Tačiau pastaraisiais metais situacija pasikeitė“, – pripažino pašnekovas.
Jo teigimu, tai skatina ieškoti įvairesnių ir komerciškai patrauklių geoterminio vandens naudojimo galimybių. Terminis baseinas arba SPA kompleksas – tik viena jų.
„Kalbant apie baseiną, geoterminis vanduo gali būti naudojamas dvejopai. Vienu atveju tai galėtų būti dalinis energijos šaltinis įprastam vandeniui pašildyti. Kita galimybė – panaudoti patį geoterminį vandenį. 38 laipsnių temperatūros tam visiškai pakanka“, – teigė „Geotermos“ vadovas.
Anot S. Petrausko, jei atsirastų investuotojų, pajūryje būtų galima įrengti net ne vieną tokį kompleksą. Dar du daugiau kaip 2 kilometrų gylio gręžiniai yra Vydmantuose – abu žvalgydamos naujus juodojo aukso šaltinius kadaise išgręžė naftos gavybos įmonės. Iš jų galima išgauti 70–72 laipsnių karščio geoterminį vandenį.
„Kol kas tokio vandens nėra kur dėti, be to, ten nėra jokios būtinos infrastruktūros. Sovietmečiu tikėtasi, kad geoterminį vandenį būtų galima panaudoti daržininkystės ūkiui, tačiau šiandien tokio poreikio nebėra, vietos gyventojams apšildymui jo irgi nereikia, iki Palangos ar Kretingos šilumos vartotojų – per didelis atstumas“, – aiškino „Geotermos“ vadovas S. Petrauskas.
Nuo energijos gavybos iki žuvų fermų
Klaipėdos regiono savivaldybių asociacijos direktoriaus S. Gentvilo teigimu, Islandijoje karštųjų versmių vanduo taip pat pirmiausia skirtas šilumos energijai ir elektrai gaminti. Tačiau racionalūs islandai iš jo išspaudžia kone viską, kas įmanoma.
„Islandijoje išgaunamas geoterminis vanduo – labai karštas, jo temperatūra siekia apie 300 laipsnių. Iš pradžių vanduo prasukamas pro elektros turbiną, ši sumažina temperatūrą maždaug iki 100 laipsnių. Tada vanduo naudojamas šilumos energijai gaminti, o kai jo temperatūra nukrinta iki 40 laipsnių, vanduo keliauja į baseiną, atvėsęs maždaug iki 30 laipsnių patenka į žuvų džiovinimo fermą, po to – į baseinus, kuriuose auginamos egzotiškos, tik tropiniuose vandenyse besiveisiančios žuvys. Ir tada galiausiai yra išleidžiamas. Taigi geoterminis vanduo prasisuka pro gausybę etapų, o mes jį naudojame tik vienai funkcijai – šildymui“, – palygino S. Gentvilas.
Gydomosiomis ypatybėmis vertingas geoterminis vanduo taip pat plačiai naudojamas įvairioms sveikatinimo, reabilitacijos procedūroms, iš jo gaminami prabangūs kosmetikos produktai.
„Galbūt ir mes žiemą galėtume gaminti šilumą, o vasarą – kosmetiką“, – juokavo bendrovės „Geoterma“ direktorius S. Petrauskas.
Klaipėdoje išgaunamo geoterminio vandens, kuris yra 15 kartų druskingesnis už Baltijos jūros ir 6 kartus – už Atlanto vandenyno vandenį, gydomasis poveikis yra patvirtintas moksliniais tyrimais.
Reikia valios ir investuotojo
S. Gentvilo teigimu, bent jau įrengti geoterminį kompleksą Klaipėdoje sąlygos yra kuo puikiausios, jei tik miestas apsispręstų dėl jo modelio ir atsirastų rimtas investuotojas.
„Iš esmės milžiniškų sąnaudų nereikia, nes pagrindinė investicija – pats gręžinys, kurį išgręžti kainuoja apie 2 mln. eurų. Manau, toks centras galėtų atsirasti per dvejus trejus metus. Smarkiai palaikau šią idėją, nes tai būtų išties unikalus projektas, tokio niekas aplinkui neturi mažiausiai 500 kilometrų spinduliu“, – kalbėjo Klaipėdos regiono savivaldybių asociacijos direktorius S. Gentvilas.
Iš žemės gelmių priklausomai nuo gręžinio produktyvumo per valandą galima išgauti apie 400 kubinių metrų geoterminio vandens – pašnekovas palygino, kad uostamiestyje planuojamą statyti 50 metrų ilgio baseiną tokiu vandeniu būtų galima užpildyti per 6 valandas.
Tiesa, paimti didelį kiekį geoterminio vandens yra paprasčiau, negu jį sugrąžinti atgal į žemę. „Su šia problema susiduriame ne tik mes, bet ir kitos šalys. Beje, Islandijoje panaudotas geoterminis vanduo atiduodamas vandenynui, ir niekas dėl to nesuka galvos“, – pasakojo „Geotermos“ vadovas S. Petrauskas.
Siekdama padidinti į gruntą grąžinamo vandens injektyvumą, „Geoterma“ praėjusių metų pabaigoje, talkinant amerikiečių specialistams, įdiegė sudėtingą gręžinio horizontalaus gręžimo technologiją, kuri naudojama JAV naftos gavybos pramonėje.
„Esame pirmieji, tokį projektą įgyvendinę Europoje. Nors jaučiame technologijos efektyvumą, šimtaprocentinio rezultato, kurio tikėjomės, kol kas negavome“, – pripažino S. Petrauskas.
Žemės gelmėse – neįkainojami turtai
Geoterminis vanduo – tai požeminis vanduo, kuris dėl karštųjų uolienų suteiktos šilumos išsiskiria aukštesne temperatūra ir didele mineralizacija. Geoterminiai ištekliai, tokie kaip karštosios versmės ir geoterminis vanduo, užima svarbią vietą sveikatingumo ir sveikatinimo sektoriuose. Apie 25 proc. tiesioginio geoterminio vandens naudojimo pasaulyje tenka balneoterapijai ir maudymuisi. Tik 27 pasaulio šalys išgauna ir naudoja geoterminę energiją. Arčiausiai Lietuvos karštųjų geoterminių versmių yra Čekijoje, Slovakijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Lenkijoje. Turkijoje net 260 SPA naudoja geoterminį vandenį. Lietuva, ypač vakarinė jos dalis, palyginti su kaimyninėmis šalimis, pasižymi palankiomis geoterminėmis sąlygomis ir potencialu.
Daugiau skaitykite: