Energetikos monopolijų klestėjimo amžius tęsiasi

Šiandien Seimo dauguma atmetė liberalo Simono Gentvilo siūlymą valstybinės svarbos energetikos objektų statytojus ar plėtotojus atrinkti konkurso būdu.

„Nuosekliai pritariu tiek valstybės, tiek savivaldybių įmonių vidaus sandorių draudimui. Dabar turime žengti ir sekantį žingsnį – užtikrinti, kad valstybė stato valstybinės svarbos energetikos objektus už konkurencingą kainą ir gauna geriausią galimą kokybę“, – sako parlamentaras S. Gentvilas ir priduria – „Sudaryta konkurencija dėl valstybinės svarbos objektų statybos leistų užtikrinti ir mažesnes energijos kainas vartotojams“.

Klimpdama energetikos monopolijose, Lietuva permoka už valstybinės svarbos objektų statybą.  Pavyzdžiui, Vilniaus kogeneracinės jėgainės atveju per 2 metus kaina išaugo 20 %, o galia sumažėjo perpus. Kai 2014-2015 metais be konkurso paskirta objekto statytoja „Lietuvos energija“ pradėjo planuoti Vilniaus atliekų ir biokuro kogeneracinę elektrinę, jos elektrinis pajėgumas planuotas iki 145 MW, o šiluminė galia – iki 240 MW. Kaina – iki 328 milijonų eurų. Po dviejų metų, praėjusį penktadienį, Energetikos ministras Ž.Vaičiūnas patvirtino objekto finansavimą – 381 milijoną eurų. Tačiau elektros pajėgumas liko tik 73 MW, šiluminė galia vos 169 MW.

Šiuo atveju, Simono Gentvilo įstatymo pasiūlymas suteiktų teisę valstybinėms energetikos bendrovėms ir privačioms įmonėms dalyvauti konkurencijoje dėl tokių projektų įgyvendinimo. Valstybė ir mokesčių mokėtojai turi būti garantuoti, jog tiek valstybinės įmonės, tiek savivaldybės, tiek valstybiniai objektai perkami geriausia prieinama kokybe ir kaina.

Deja, šiandien Seimas, atmesdamas įstatymo pakeitimą, pratęsė inovacijų ir konkurencijos neskatinančią valstybinės svarbos energetikos objektų statybos tvarką.