Sulaukęs 25-erių Eligijus Masiulis tapo jauniausiu Seimo nariu Lietuvos istorijoje. Šiandien parlamente jis neabejotinai ryškiausias Klaipėdos atstovas, dažnai įvardijamas naujosios kartos politikos lyderiu: plataus žvilgsnio, profesionalus, kūrybiškas, drąsiai sakantis tai, ką galvoja. Pats E.Masiulis savo statuso nesureikšmina ir sako, kad jam didžiausias pasiekimas yra ne postai, o Klaipėdai ir Lietuvai nuveikti darbai.
Sekmadienį Lietuvoje vyks antrasis Seimo rinkimų turas. Jame varžysis ir E.Masiulis, Klaipėdos Marių rinkimų apygardoje surinkęs daugiausiai – beveik trečdalį – žmonių balsų.
Kaip vertinate pirmojo Seimo rinkimų turo rezultatus?
Noriu padėkoti visiems, balsavusiems už mane. Tokia didelė žmonių parama pirmajame ture įpareigoja tęsti pradėtus darbus. Labai malonu, kad klaipėdiečiai nesusigundė populistinių partijų pažadais ir rinkimuose balsavo atsakingai. Visose Klaipėdos apygardose į antrąjį turą iškopė liberalų kandidatai, tarp jų – ir senas mano bendražygis Artūras Šulcas. Žmonių parama labai reikalinga ir šį sekmadienį – kuo stipresnė bus liberalų komanda Seime, tuo daugiau šansų įgyvendinti tai, ką pažadėjome savo rinkėjams.
Eligijau, prisiminkite save, koks buvote prieš 12 metų, kai pirmąkart dalyvavote Seimo rinkimuose. Šiandien turite kur kas daugiau patirties ir supratimo, kaip valdoma valstybė. Ar labai skiriasi rinkimų nuotaikos?
Tada buvau jaunas, bet ne visiškas naujokas politikoje. Buvau miesto Tarybos narys, Klaipėdos mero Eugenijaus Gentvilo patarėjas. Tačiau neturint darbo patirties parlamente atrodė, jog patekus į Seimą viską galima padaryti vos ne per dieną. Pastebiu, jog tą pačią klaidą šiuo metu kartoja kiti politikos kelią tik pradedantys kolegos. Tapęs Seimo nariu ir atvažiavęs į Vilnių greitai susidūriau su realybe. Kiekvienas naujokas patenka į žaidimą, kurio taisyklės jau seniai sukurtos, jas keisti galima, tačiau itin lėtai ir sunkiai. Per dieną kalnų nenuversi – gerai dirbti seksis tik turint kantrybės ir subūrus puikią komandą. Todėl šiandien, turėdamas daug patirties, rinkimuose dalyvauju realiai žinodamas ir garsiai įvardydamas, ką galiu, o ko negaliu padaryti.
Neseniai, apklausus Lietuvos gyventojus, buvote paskelbtas geriausiai dirbusiu ministru. Kaip pats vertinate savo veiklą?
Politikų darbus geriausiai vertina rinkėjai. Pats negaliu būti savo atžvilgiu objektyvus, tačiau manau, jog pirmasis mano, kaip ministro, blynas neprisvilo. Transporto srityje turime daug kuo pasidžiaugti. Gerus rezultatus demonstruoja ir Klaipėdos uostas, ir visi oro uostai, geležinkeliai. Ties bankroto riba buvusį Lietuvos paštą pavertėme pelningu. Aišku, žmogus gali paklausti: o kas man iš to? Vieniems gal tai neatrodo svarbu. Tačiau reikia nepamiršti, kad transportas sudaro dešimtadalį Lietuvos ekonomikos, šioje srityje dirba dešimtys tūkstančių žmonių. Jūrų uostas yra vienas iš pagrindinių Klaipėdos maitintojų.
Ką ruošiatės daryti naujos kadencijos Seime?
Liberalai turi labai daug idėjų ir pasiūlymų, kaip būtų galima išjudinti šalies ekonomiką, paskatinti naujų darbo vietų kūrimą, atlyginimų augimą. Žinoma, toliau ketinu rūpinti Klaipėdos reikalais. Būtina sėkmingai vykdyti tuoj prasidėsiančią Baltijos prospekto rekonstrukciją, nutiesti Pietinį miesto aplinkkelį, kuris sumažintų iš uosto per centrinę miesto dalį vykstančių sunkiasvorių automobilių srautą. Ruošiuosi ir toliau rūpintis uosto reikalais, kad jis augtų ir klestėtų, jame būtų sukurta daugiau darbo vietų. Šiandien siekiame, kad Seimas kaip galima greičiau priimtų Susisiekimo ministerijos parengtą įstatymą, pagal kurį dalis Klaipėdos uosto pelno būtų investuojama į bendrus miesto ir uosto projektus, pavyzdžiui, kelių ir šaligatvių tvarkymą. Tai būtų uosto, kuris yra miesto dalis, duoklė Klaipėdai. Manau, kad Klaipėda turėtų gauti daugiau naudos iš uosto kaimynystės, nei turi šiuo metu.
Dauguma aukščiausių šalies politikų yra iš sostinės. O jūs iš Klaipėdos. Kaip vilniečiai vertina klaipėdiečius?
Klaipėda yra antras pagal svarbą Lietuvos miestas, todėl į atvykusius iš pajūrio visada žiūrima su pagarba. Vilniečiams dažnai sakau, jog kiekvieną pirmadienį atvažiavę iš Klaipėdos į Vilnių mes į sostinę atvežame šviežio oro gūsį, naujų idėjų. Vilniečiai labiau mėgsta politikuoti, pafilosofuoti, o mes, klaipėdiškiai, esame labiau praktiški ir ūkiški žmonės. Mums svarbu ne gražios kalbos, o darbai. Todėl aš labai stengiuosi neužsikrėsti ta vilnietiška liga ir išlikti toks, koks užaugau Klaipėdoje. Jei užsibrėžiu tikslą, duodu žodį ką nors padaryti, tai ir darau. Manau, jog Lietuvoje labai trūksta tos klaipėdietiškos dvasios, plataus ir atviro, jūra dvelkiančio požiūrio į valstybės reikalus, trūksta iniciatyvų, nestandartinio mąstymo.
Kaip tapus ministru pasikeitė jūsų asmeninis gyvenimas?
Nebijau bendrauti su žmonėmis nei gatvėje, nei parduotuvėje. Išklausau ir pastabų, ir padėkų. Dėl padidėjusio dėmesio nejaučiu jokių nepatogumų. Ne paslaptis, kad ministras turi daugiau darbo nei paprastas Seimo narys, griežtesnę darbotvarkę, daug susitikimų. Pastaruosius ketverius metus turėjau didžiausią krūvį savo gyvenime. Tačiau asmeninis gyvenimas dėl to beveik nepasikeitė. Rytais, kaip ir anksčiau, vaikams gaminu pusryčius, aprengiu ir vedu juos į mokyklą. Kadangi žmona dirba Klaipėdoje ir labai daug laiko praleidžia čia, savo darbotvarkę turiu planuoti taip, kad vakare spėčiau laiku paimti dvynius iš mokyklos, nuvežti juos į būrelius. Dėl to neretai tenka atsisakyti dalyvavimo įvairiose televizijos laidose, renginiuose.
Ko norėtumėte palinkėti klaipėdiečiams?
Klaipėda yra pasmerkta likti pačiu geriausiu Lietuvos miestu, nes yra prie jūros. Čia malonu atvažiuoti iš bet kurio Lietuvos kampelio. Man labai džiugu matyti, kad gyvenimas Klaipėdoje nestovi vietoje. Miestas keičiasi, gražėja. Tikėkimės, per kelerius metus bus visiškai užbaigtas mūsų simbolio – piliavietės tvarkymas. Tačiau nereikia galvoti, kad viskas priklauso tik nuo valdžios. Mes patys, klaipėdiečiai, irgi esame atsakingi už savo gimtojo miesto ateitį ir aurą. Linkiu ir toliau išlikti kūrybingiems, atkakliems, tikrais džiazuojančio ir laisviausio šalies miesto šeimininkais.