Eligijus Masiulis: Liberalai – sveiko proto dešinieji savivaldos rinkimų biuleteniuose – 143!

Su tokiu šūkiu šių metų savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvaus Liberalų sąjūdis. 

Mūsų idėja jau sulaukė daugybės komentarų: vieniems šūkis patiko, kitiems – pasirodė kiek per drąsus. Taigi, kodėl mes šiuose rinkimuose norime skelbtis, kaip sveiko proto dešinieji?

Mūsų šūkis nėra banalus kaip, kad „nusipelnėme gyventi geriau“, „už ateitį“ ar panašiai. Šūkis „Liberalai. Sveiko proto dešinieji“ geriausiai atspindi Liberalų sąjūdžio ideologiją, požiūrį į valstybę ir žmones.

Būtent dabar, šiuo šaliai nelengvu laikotarpiu, žmonės labiausiai pasigenda „sveikų“ ir logiškų valdžios sprendimų. Lietuvoje neretai priimamas koks nors įstatymas, nutarimas, įvedami nauji reguliavimai, mokesčiai, apribojimai, tačiau iš anksto nepagalvojama, ar naujoji tvarka realiai veiks, ar ji neatneš daugiau žalos valstybei ir jos žmonėms.

Tai galioja ir savivaldai, ir nacionalinei valdžiai Vilniuje.

Kai kurie Seimo nariai taip įsijautė į įstatymų leidybą, kad pasiklausius jų, atrodo, kad tik jie geriausiai žino ir gali nurodyti, kaip reikia gyventi, kiek valandų per dieną dirbti, su kuo miegoti, kaip auginti vaikus, kokias televizijos laidas ar filmus žiūrėti, kam galima, o kam negalima parduoti savo žemę.

Parlamentarų iniciatyvose dažniau skamba žodis „drausti“, o ne „leisti“. Balsavimui elektroniniu būdu, nevaisingumo problemų sprendimui, moderniam valstybės turto ar įmonių valdymui bei kitoms progresyvioms idėjoms skverbtis kelią į gyvenimą trukdo konservatyvus Seimo narių mąstymas.

Valdžia neretai demonstruoja visišką nepasitikėjimą piliečiu, todėl bando jam primesti pagal grupės politikų suvokimą sukurtas taisykles. Dėl šių priežasčių Lietuvoje nesantuokoje gyvenanti pora yra „blogesnė“ už Civilinės metrikacijos biure sukurtą šeimą, gaunant pašalpas galima susirinkti daugiau pinigų, nei dirbant.

Politikai vis dažniau imasi rūšiuoti žmones į gerus ir blogus pagal jų pažiūras, atlyginimo dydį ar lytinę orientaciją. Dar baisiau, kai įstatymai ar sveikas protas paminamas, nes to reikalauja rėkianti fanatikų minia.

Daugybę nelogiškų sprendimų galima rasti ir savivaldoje. Miestų vadovai dūsauja, kad iš valstybės biudžeto negauna pinigų gatvėms tvarkyti, tačiau nesugeba parengti paraiškos ir gauti tam skirtos Europos Sąjungos paramos. Vilniaus savivaldybė paskendusi skolose, tačiau politikai randa pinigų savo partinėms organizacijoms paremti. Kuriozinių sprendimų daugybė. Viešbučiai prašo sumažinti jiems nekilnojamojo turto mokestį, o valdžia sugalvoja, kad reikėtų apmokestinti ir jų pavadinimus – esą jie išrašyti didelėmis raidėmis, o tai jau reklama.   

Praėjo vos dvidešimt vieneri metai, kai Lietuva iškovojo nepriklausomybę, tačiau šiandien vietinė valdžia jau kuria kliūtis norintiems piketuoti ir reikšti savo nuomonę. Kai kuriose miesteliuose karaliukais pasijutę merai jau draudžia mokytojams, gydytojams ir kitiems savivaldybės įstaigų darbuotojams kandidatuoti į rajono tarybas konkuruojančių partijų sąrašuose.     
Per penkiasdešimt okupacijos metų valdžia žmonės pripratino viską gauti: darbą, butą, automobilį. Gaila, bet praėjus porai dešimtmečių taip mąstančių dar apstu. Žmonėms dar trūksta iniciatyvos kurti savo verslą, mokytis, daryti karjerą, tobulėti, dalyvauti visuomeninėje veikloje. Todėl valdžia turėtų skatinti tai daryti, priversti pamiršti išlaikytinių mąstymą.

Liberalai visuomet pasisakė už kuo didesnes laisves žmogaus saviraiškai. Todėl mūsų partijos atstovai, pradėję dirbti miestų ir rajonų savivaldybėse sieks naikinti nereikalingus suvaržymus verslui, visuomeninei veiklai. 

Prieš keturis metus Liberalų sąjūdis savivaldybių rinkimuose iškovojo apie 50 mandatų. Šiemet mūsų ambicijos yra kur kas didesnės. Esame jauna, sparčiai auganti partija, jau išlaikiusi  išbandymą valdžia.

Per du metus, kai dirbame Vyriausybėje, o mūsų frakcija Seime yra valdančioje koalicijoje, neįsivėlėme į skandalus, išlikome vieningi, konstruktyvūs. Darome tai, ką pažadėjome savo rinkėjams 2008 m., todėl, tikiu, kad išlaikėme rinkėjų pasitikėjimą. 

Antradienį, partijų atstovai ištraukė rinkimų numerius. Dėl didelio nepriklausomų kandidatų skaičiaus rinkimų numeriai šiemet buvo triženkliai. Liberalų sąjūdžiui atiteko 143 numeris.

„Iš viso yra 145 partijų numeriai. Tad rinkimų dieną Liberalų sąjūdžio reikės ieškoti sąrašo pabaigoje. Nors sąraše – paskutiniai, tačiau savo idėjomis esame pirmieji“ – sako centrinio rinkimų štabo vadovas Šarūnas Gustainis.