Statutinių pareigūnų kantrybė senka – nesulaukę didesnio finansavimo šie grasina protestais, kurių pirmasis jau nuvilnijo penktadienį. A. Butkevičius didesnio finansavimo galimybę mato tik ateinančiais metais.
Net ir didžiausia kantrybė turi ribas, o šios jau peržengtos, sako statutiniai pareigūnai. Pareigūnų profsąjungos duomenimis nuo 2008 m. statutinių įstaigų finansavimas Lietuvoje mažėjo daugiau nei 350 mln. litų. Per paskutinius ketverius metus tarnybą paliko daugiau nei 3,5 tūkst. pareigūnų, iš jų daugiau kaip tūkstantis per 2012 metus, o tai jau panašu į masinį bėgimą. Prezidentė sako, kad Vyriausybė turi ieškoti būdų, kaip grąžinti per krizę sumažintą finansavimą. Ministras Pirmininkas tikina, kad tai pavyks padaryti tik kitąmet. Dar šią savaitę
Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo atstovai parlamento vadovui Vydui Gedvilui pabrėžė, kad jei politikai nepradės ieškoti būdų, kaip išspręsti teisėsaugos sistemos problemas, jie surengs protestų virtinę per Lietuvos pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai. Vienas pirmųjų protestų įvyko šį penktadienį.
Į Vilniaus oro uostą atvykusias užsienio delegacijas pasitiko policininkai, ugniagesiai, pasieniečiai, kiti statutiniai pareigūnai, kurie reikalauja didinti atlyginimus, suteikti geresnių socialinių garantijų.
„Reikalavimai – atstatyti 2008-ųjų metų finansavimą. Bent 30 procentų padidinti atlyginimus“, – aiškino ugniagesys gelbėtojas Robertas Baltuška.
Į nepavydėtiną padėtį šalies pareigūnai pateko dar 2008-siais. Tuomet pasaulį užklupusi ekonominė krizė palietė ir Lietuvą. Finansavimas ugniagesiams, policininkams, pasieniečiams ir kitoms tarnyboms buvo sumažintas beveik ketvirtadaliu. Dėl lėšų stokos jau pasitaikė atvejų, kai pareigūnai nespėja užkirsti kelio nusikaltimams, dėl to žūsta žmonės, o politikai, nors teigia, kad ekonominė Lietuvos padėtis gerėja, papildomų pinigų pareigūnams kol kas nežada.
„Visiškai netikslinga organizuoti protesto akcijų dėl to, kad biudžetas jau buvo patvirtintas praeitais metais. Asignavimai šiems metams jau žinomi ir biudžetas šiais metais tikrai nebus tikslinamas“, – teigė Ministras Pirmininkas Andrius Butkevičius.
Kaip jau tampa įprasta, Vidaus reikalų ministras tikina priešingai nei Vyriausybės vadovas ir sako, kad dar rudenį bus svarstomas pareigūnų algų didinimo klausimas.
„Yra sutarta, kad nuo 1 iki 10 kategorijos atlyginimus galvojama padidinti iki 10 procentų, o nuo 11 iki 12 kategorijos pareigūnams – 5 procentais. Dabar nutarimas yra toks. Mes prie šio klausimo grįšime rudenį. Tai žino ir profsąjungos“, – kalbėjo vidaus reikalų ministras Dailis Barakauskas.
„Naujoji Vyriausybė, naujasis vidaus reikalų ministras yra viešai neatsargiai pasisakęs dėl geresnių materialinių sąlygų. Pažadai duoti, žmonėms sukelti lūkesčiai. Tie pažadai nevykdomi. Iš esmės čia ir slypi problema: kai kurie neatsakingi vidaus reikalų ministro pažadai lemia tai, kad žmonės sudirgę, pikti“, – dėstė Lietuvos liberalų sąjūdžio partijos pirmininkas Eligijus Masiulis.
Liepos 9-ąją protestus žada ir Lietuvos bei išorines sienas saugantys pasieniečiai. Esą šį kartą jis bus nebe įspėjamasis, kaip pernai, ir gali užtrukti net keletą dienų. Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadovas sako, kad jo nestebina pavaldinių nepasitenkinimas. Esą keletą pastarųjų metų dėl sumažėjusių finansinių išteklių pareigūnus, dirbančius sunkų ir pavojingą darbą, tenka nuolat motyvuoti, nors ne visuomet tai pavyksta. Vien pernai darbą paliko beveik 400 žmonių ir tai, pasak vadovo, nenuostabu – žemiausios grandies pareigūno atlyginimas siekia vos pusantro tūkstančio litų, o valstybė jų net padoriomis uniformomis nesugeba aprūpinti.
„Jau ketverius metus apranga aprūpinami tik naujai atėję į tarnybą. Šiaip pareigūnai praktiškai jau ketverius metus negauna naujos aprangos. Lopo, siuva ir stengiasi atrodyti tvarkingai. Kiek įmanoma, stengiamės atrodyti tvarkingai, bet juk viskas yra ribos. Resursai praktiškai viršyti“, – sakė Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas gen. Vainius Butinas.
Pasak vado, mažesnės lėšos lėmė ir tai, kad vis sunkiau užtikrinti išorinių sienų su Baltarusija ir Rusija apsaugą. Šioje situacijoje gelbėja tik Europos Sąjungos skirtos lėšos, už kurias buvo įrengtos modernios sienų stebėjimo sistemos – naktinio ir dieninio matymo kameros, termovizoriai, radarai, seisminiai davikliai. Tiesa, dėl lėšų trūkumo sunku pradėti naujus projektus, kuriuos remtų ES, pavyzdžiui, Baltarusijos pasienyje vis dar nėra iki galo įrengta techninių stebėjimo priemonių sistema. Be to, vado manymu, net ir naujausios technologijos nepadės, jei neliks dirbančių pareigūnų.
„Esame bendravę ir su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetu, ir premjeru. Vyksta nuolatinis dialogas su ministerija. Deja jau keletą metų tos problemos labai sunkiai sprendžiamos“, – apgailestavo Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas gen. Vainius Butinas.
Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininką stebina pasigirdusios politikų kalbos, kad neva pareigūnams nereikėjo pradėti protestų, kai Lietuva pirmininkauja ES Tarybai. Esą jie protestus rengė visus pastaruosius šešerius metus, pirmininkavimas tikrai nėra išskirtinė proga, tad kodėl to nedaryti. Profsajungos atstovas skaičiuoja: per pastaruosius penkerius metus tarnybą paliko daugiau nei pusketvirto tūkstančio ugniagesių, policininkų, pasieniečių, muitininkų ir tokią padėtį esą jau galima vadinti masiniu bėgimu.
„Esmė ne vien atlyginimuose. Yra ir socialinių garantijų paketas, yra gerovės paketas, kuris turėtų būti adekvatus tam, kad žmogus rinktųsi tą profesiją. Turime situaciją, kai profesijos nesirenka arba renkasi labai mažai“, – dėstė Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Valdimiras Banelis.
„Dabartinė Vyriausybė, sudarydama 2014 m. biudžetą, turi labai aiškiai apsispręsti, kur sumažinti finansavimą, tam, kad padidintų pareigūnų atlyginimus. Turi nusistatyti labai aiškius prioritetus, visur viskam didinti, kaip žada A. Butkevičius, nėra jokių galimybių“, – atkreipė dėmesį Lietuvos liberalų sąjūdžio partijos pirmininkas Eligijus Masiulis.
Profsajungos nurimti nežada. Protestuoti pareigūnai ketina tol, kol į jų raginimus bus atsižvelgta. Esą jie yra atviri bet kokiems pasiūlymams. Tiesa, susitarimai turi būti patvirtinti raštu, o ne eiliniais pažadais, kuriais jie maitinami jau keletą pastarųjų metų.
http://www.ve.lt/naujienos/ekonomika/ekonomikos-naujienos/eligijus-masiulis-apie-pareigunu-atlyginimu-didinima-problema—neatsakingi-pazadai-1018714/