E.Gentvilas apie 2012-aisiais Uosto direkcijoje laukiamus naujus iššūkius

2011-ieji Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai buvo labai geri – krovos ir investicijų atžvilgiu rekordiniai. Tačiau jiems baigiantis nuskambėjo minorinė gaida – 50 proc. pelno kitąmet teks atseikėti į valstybės biudžetą. Todėl Juodojo Drakono metais reikės dirbti kitaip, atsisakyti dalies planuotų objektų, ir tai kelia nerimą uostininkams.

Šiemet gruodžio 21 d. Vilniuje vykusiame Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos valdybos posėdyje pritarta 2012-ųjų Uosto direkcijos pajamų ir išlaidų sąmatai skaičiuojant, kad pusę pelno, apie 50 mln. Lt, teks atiduoti valstybės biudžetui iki 2012 m. balandžio 1 d.

Paklaustas, kokie bus uostui 2012 metai, turint omenyje numatomas naujoves, Uosto direkcijos, šiemet šauniai atšventusios 20 metų veiklos jubiliejų, generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas atsakė: "Mano manymu, taikoma vienkartinė politika. Priešrinkiminiais metais valstybė sprendžia vienus uždavinius pamiršdama, kad Uosto direkcijai, kaip valstybės įmonei, yra suformulavusi daug kitų uždavinių ir užduočių. Dabar mums nebeaišku, ką valstybė laiko prioritetu: ar prieš rinkimus turi būti sprendžiami socialiniai klausimai, kurie, be abejo, yra labai svarbūs, ar galvojant apie tolesnę ateitį būtina kurti ir stiprinti ekonomiką?

Noriu pasakyti, kad didysis mokesčių mokėtojas yra ne Uosto direkcija, o uoste dirbančios įmonės. Pavyzdžiui, vien tik krovos kompanijos pernai sumokėjo 110 mln. Lt pelno mokesčio. O kur dar laivų remonto ir statybos, laivų agentavimo, krovinių ekspedijavimo, laivų buksyravimo paslaugas teikiančios ir visos kitos įmonės. Jos taip pat moka didžiulius mokesčius į valstybės biudžetą.

Mes tikrai turime mažinti savo investicijų apimtis dėl šių metų gruodžio 1 d. priimto įstatymo. Manau, kad priimtas netoliaregiškas sprendimas. Dabar valstybė paims iš mūsų, tarkime, 50 mln. Lt, o po poros trejų metų galime prarasti šimtus milijonų litų dėl krovinių nukreipimo į geresnės infrastruktūros kaimyninius uostus."

Pasak E. Gentvilo, kol kas Klaipėdos uosto rezultatai dėl dalies pelno pervedimo į biudžetą nenukentės. Šiemet nemažai investuota lėšų į uosto infrastruktūrą, ir kitais metais bus investuojama įgyvendinant tęstinius projektus, tačiau, Uosto direkcijos vadovo manymu, reikėtų investuoti dar daugiau, kad ateityje nebūtų neigiamų pasekmių. "Tas investicijų plyšys, manau, atsilieps 2013-2015 metais", – sako E. Gentvilas.

Naujiems objektams – 25 mln. Lt

Gruodžio 22 d. Uosto direkcija jau pranešė konkursą statyti mažųjų ir pramoginių laivų prieplauką pietinėje uosto dalyje laimėjusiai AB "Josef Mobius Bau-Aktiengesellschaft", kad šiame objekte darbai stabdomi.

Jie mažųjų ir pramoginių laivų prieplaukoje dar nepradėti, tad jų sustabdymas Uosto direkcijai praktiškai nieko nekainuos. Sutartyje su rangovu yra numatyta galimybė, kad užsakovui pritrūkus lėšų jis turi teisę sustabdyti darbus arba nutraukti sutartį be jokių sankcijų.

"O ką reikia daryti? Įvairios Vyriausybės institucijos, pavyzdžiui, Transporto tranzito komisija, Uosto plėtojimo taryba, įpareigojo mus investuoti į tuos objektus, kurie labiausiai atsiperka. Kol mes nemokėjome pelno mokesčio, tol valstybė galėjo mums duoti ir socialinių problemų sprendimo užduočių.

Dabar įsivaizduokime situaciją. Jeigu mes investuojame į mažųjų ir pramoginių laivų prieplaukos statybą, kuri finansiniu požiūriu yra mums neatsiperkantis objektas, tai neinvestuojame į atsiperkančius objektus. Vadinasi, pasmerkiame uosto ateitį prastesnei finansinei būklei. Kaip įmonės vadovas, aš privalau galvoti apie jos finansus šiandien, rytoj ir poryt. Mažųjų ir pramoginių laivų prieplauka – kol kas vienintelis iškrentantis iš mūsų sąrašo objektas, kuriam jau parinktas statybos darbų rangovas."

Nemažai objektų, kurių statyba buvo numatyta Uosto direkcijos investicinėje programoje, kitais metais tiesiog nebus pradėti statyti. Mat kitais metais naujiems projektams tebus skirta tik 25 mln. Lt. Tiesa, prisideda dar vienas naujas projektas – suskystintų gamtinių dujų terminalo statyba.

Beje, šiemet vien tik per pirmą ketvirtį investicijoms į uosto infrastruktūrą Uosto direkcija panaudojo 25 mln. Lt. Per visus šiuos metus turėtų būti investuota 160 mln. Lt. Dar nė vienais metais per visą dvidešimtmetį nebuvo skirta tiek lėšų uosto infrastruktūrai gerinti.

Kitais metais į uosto infrastruktūrą buvo planuota investuoti 300 mln. Lt. Iki 2011 m. sausio 1 d. Uosto direkcijoje buvo parengta projektų, kurių statybos bendra skaičiuojamoji kaina – 1 milijardas litų, kai 2010 m. sausio 1 d. parengtų projektų skaičiuojamoji kaina buvo 10-12 mln. Lt.

Svajoti 2012-aisiais apie 300 mln. Lt investicijas nebeverta. Kitais metais daugelis darbų bus tęstiniai, t. y. tokie, kuriems jau parinkti rangovai ir pradėti darbai, kurių sustabdymas kainuotų brangiai, turint omenyje jų konservavimą arba kompensacijas rangovams už nusipirktas medžiagas.

Kitąmet socialiniai objektai, labai svarbūs klaipėdiečiams, Uosto direkcijos lėšomis, jeigu nepavyks išsiderėti mažesnio mokėtino pelno procento, nebus finansuojami.

Laimei, šiemet pagaliau, praėjus dvejiems metams nuo to laiko, kai buvo gautas leidimas statyti "Albatroso" paminklo žuvusiems Lietuvos jūrininkams ir nuskendusiems laivams pagerbti postamentą, spėta Uosto direkcijos lėšomis pastatyti šį paminklą. Darbus, kurie kainavo apie 868 tūkst. Lt, atliko AB "Latvijas tilti", dirbanti pagal jungtinės veiklos sutartį su Lietuvos UAB "Deglas".

Gilinimui lėšų negali pritrūkti

Paklaustas, ar nepritrūks lėšų kitąmet žadėtam pradėti didžiajam laivybos kanalo gilinimo ir platinimo projektui įgyvendinti, kuris žada uostui visiškai naują kokybę, Uosto direkcijos vadovas atsakė: "Jis gyvybiškai svarbus uostui, jam negali pritrūkti lėšų. Sutartis su rangovu jau pasirašyta, tačiau fiziškai darbai dar nepradėti. Jeigu jau ir negilintume, tai reikštų, kad visiškai žlugdome uostą. Tam dalykui privalo užtekti lėšų."

Tai ne tik didžiausias finansiniu požiūriu kitais metais pradedamas projektas, bet ir aktualus beveik visoms uosto įmonėms, išskyrus šiaurinę uosto dalį.

Nors Europos Komisija dar nepateikė atsakymo dėl finansinės paramos skyrimo Klaipėdoje statomam keleivių ir krovinių terminalui, tačiau jo darbai, pasak E. Gentvilo, nebus stabdomi. Jie šiame objekte jau yra gerokai įsibėgėję, pripirkta daugybė medžiagų, už kurias tektų sumokėti rangovui, nes jis jau patyrė išlaidų.

Žadama dar tartis

"Besibaigiantys metai Klaipėdos uostui buvo svarbūs ir įdomūs. Man, kaip vadovui, svarbiau struktūriniai dalykai nei kokio nors objekto pastatymas. Džiaugiuosi, kad šiemet vis dėlto pavyko reformuoti statybų procesą, sutvarkyti techninių projektų koregavimą, darbų pirkimo procedūras. Viešųjų pirkimų procesuose irgi pertvarkėme daug dalykų. Esame saugesni, apskųstų konkursų faktiškai nebeliko. Manau, per šiuos metus uoste atsirado daugiau tvarkos", – sakė Klaipėdos uosto direkcijos vadovas.

Minėtame įstatyme dėl 50 proc. valstybės įmonių pelno skyrimo biudžetui yra nuostata, kad iki 2012 metų sausio 1 d. Vyriausybė turi nustatyti tvarką, pagal kurią bus priimami sprendimai. Tad Uosto direkcijos vadovas E. Gentvilas nepraranda optimizmo ir mano, kad šiuo klausimu dar bus galima tartis, kad būtų bent jau sumažintas iš Uosto direkcijos paimamo pelno procentas. Kad ir kaip būtų, ši valstybės įmonė įgyvendina ir valstybinės svarbos projektus, tad jai būtų galima daryti išimtį.

http://www.ve.lt/naujienos/jura/2012-aisiais-uosto-direkcijos-laukia-nauji-issukiai-666441/,page.1