Politikoje dažnas atvejis, kai pritrūkus dėmesio ir valios, svarbūs projektai ilgam užstringa. Dabar akivaizdu, kad griuvus Vyriausybei, tai dar labiau apsunkina situaciją, nes keičiasi ministrai, kas su kuo buvo kalbėta ir sutarta, tiesiog dingo. Trumpai apie visą eigą. Valstybė išpirko Karališkąjį Klaipėdos paštą iš Lietuvos pašto už 2,3 mln. eurų. Tai irgi žingsnis, nes kitu atveju net nebūtų kalbos apie valstybės investicijas. Buvo parengta galimybių įveiklinimo studija, pasirašytas ketinimų protokolas 2022 m. liepos 22 d. su Klaipėdos miesto savivaldybe ir tuometiniu meru V. Grubliausku. Projektas įtrauktas į Pažangos programą, kuri numato galimybę skirti finansavimą pagal Kultūros ir kūrybingumo plėtros programos priemones – iš viso apie 7 mln. eurų. Pasikeitus Klaipėdos merui, savivaldybė metus aiškinosi, kas čia per projektas, o tai kainavo brangų laiką teikti paraišką. CPVA paskelbė kvietimus dar praėjusių metų gale (2024 m.), savivaldybė pateikė paraišką. Finansavimas: per 7 mln. Eur iš valstybės biudžeto ir iki 2 mln. Eur iš savivaldybės. Vyko projektavimo procesas, kuris dėl nekokybiško projektuotojo buvo nutrauktas. Ir tada Finansų ministerija mato, kad fiziniai tvarkybos darbai dar nevyksta, puiki proga klampinti projektą ir jo nebefinansuoti. Bet tai tragedija Klaipėdai ir pavojus tokiam kultūriniam paveldui kaip Karališkasis paštas. Kultūros ministerija su trumpai ministru buvusiu Šarūnu Biručiu nesugebėjo apginti šio projekto. Kai, tarkime, Klaipėdos Jono bažnyčios projektas be jokių paraiškų ar ekspertinių vertinimų atsidūrė Vyriausybės programoje (aišku, dabar, pasikeitus Vyriausybei, šio projekto ateitis, matyt, irgi liks nebeaiški). Klausimas – kodėl trumpai dirbusi paskutinė Kultūros ministerija tokio proveržio neatliko su Karališkuoju paštu? Bet klaipėdiečiams labai skauda dėl Karališkojo pašto ir jie kovos dėl jo greito atstatymo. Ką įmanoma padaryti? Visų pirma, mobilizuoti visus Klaipėdoje rinktus klaipėdiečius Seimo narius, kad jie tiek naujus kultūros ir finansų ministrus vežtų į Klaipėdą, rodytų realią situaciją ir būtų priimtas būtinas sprendimas ieškoti/skirti finansavimą Karališkojo pašto atnaujinimui. Taip pat metas nustoti kalbomis grįžti į 2022 metus ir ten bandyti surasti sprendimus. Klaipėdai, klaipėdiečiams, Lietuvai reikalingas šis kultūros perlas, o kaltinimai ar noras oponuoti nepadės.