Žinia, praėjusią savaitę seimas eilinį kartą atmetė pataisą dėl elektroninio balsavimo. Ką gi tai reiškia? Tai reiškia, jog tautos atstovai ir vėl neišgirdo visuomenės balso. Bendravimas tarp seimo narių ir visuomenės vyksta monologo pagrindu. Daugiau nei pusė šalies gyventojų pasisako už balsavimą internetu. Tačiau, panašu, kad bevaliai išrinktieji net nenori girdėti apie tokią galimybę ir kratydami galvas (neigdami) arba visai nieko nedarydami, postringauja apie nepasiruošimą ir saugumo problemas.
Lietuva pirmauja pasaulyje pagal internetinio ryšio spartą, o Europoje pagal šviesolaidinio interneto plėtrą. Be kita ko, Lietuva taip pat pirmauja ES pagal viešosios interneto prieigos taškų tankumą. Tai apie kokį, po paraliais, nepasiruošimą mes kalbame? Esti ir tokių parlamentarų, kurie net negali suprasti, koks tikslas balsuoti internetu? Vargšai nesusipratėliai. Tikriausiai reikia jiems padėti susigaudyti, įvardinant elementarias priežastis. Elektroninis balsavimas ne tik palengvintų rinkiminių apylinkių darbą rinkimų metu, bet ir supaprastintų, nuo Lietuvos peripetijų neatitrūkusių išeivių, balsavimo galimybes. Juk viena iš daugelio priežasčių, kodėl mažėja rinkėjų aktyvumas – emigracija. Įteisinant elektroninį balsavimą nebūtų siekiama pakeisti įprastinės balsavimo sistemos. Tai daroma, norint padidinti rinkėjų, ypatingai jaunimo, aktyvumą rinkimuose bei siekiant sutaupyti rinkimams skiriamas lėšas. Juk valdžia vis dar deklaruoja apie valstybės išlaidų karpymą? Vis garsiau kalbame apie pilietinę jaunimo apatiją ir infantilų požiūrį į politiką. Kalbame garsiai – veikiame „atbulomis” rankomis.
Mūsų kaimynai šiuo klausimu sparčiai žengia į priekį. Nekalbu apie estus, kurie tai jau yra įgyvendinę. Tačiau mes, kažkodėl, trypčiojame vietoje, lyg būtume prisidirbę į kelnes ir ieškotume kur čia nusivalyti neišsitepus. Andrius Kubilius pareiškė, kad Latvijos rinkėjai lietuviams turėtų būti pavyzdys, kaip reikia dalyvauti rinkimuose. Nesvarbu ar tai būtų seimo, Europos parlamento ar savivaldos rinkimai. Ir vėl tuščios kalbos, tačiau jokių akivaizdžių pastangų didinti aktyvumą papildomis priemonėmis. Išrinktiesiems nesusipratėliams trūksta politinės valios mažinti biudžeto deficitą, rinkti merus tiesiogiai bei įteisinti elektroninį balsavimą. Visiški bevaliai, kurie, regis pamiršo tokį reiškinį kaip „dialogas su visuomene”.