Paskutiniu metu prisiminta progresinių mokesčių idėja visu garsumu eskaluojama ir stumiama Lietuvos parlamento rūmuose. Šios idėjos autoriai – opozicinė socialdemokratų partija. Pagrindinis argumentas – socialinė lygiava.
Kitas argumentas – vakarų Europos šalys, kurios jau senų seniausiai taiko progresinių mokesčių sistemą. Jei ko nors labai norime, pasukime galvas į Vakarus – ten neva rasime „teisingos“ socialinės politikos pavyzdžius. „Reikia daryti taip, kaip daro Vakarai“, – švokščia dėdė parlamentaras. Progresinių mokesčių idėja iliustruojama kaip socialinės įtampos mažinimo garantas. Iš pažiūros, robinhudiškas socialdemokratų demaršas gali pasirodyti patrauklus. Tačiau yra vienas skirtumas – atimama ir iš sąžiningai dirbančių bei kuriančių žmonių. Reikia pabrėžti, vis dar kuriančių Lietuvoje.
Dabartinis teisingumo (sakyčiau socialinio teisingumo) ministras Remigijus Šimašius progresinius mokesčius yra pavadinęs „pavydo mokesčiais“. Kodėl pavydo? Ogi todėl, kad tarp skirtingų socialinių sluoksnių (nesinori taip sakyti) žmonių kiltų diskusija, paremta pavydu, kiek ir koks socialinis sluoksnis turėtų būti apmokestintas. Vargingesnis pilietis draskysis ir šauks, kad turtinguosius reikia apmokestinti maksimaliai. Nes, pasak jo, turtingesniuose sluoksniuose tarpsta tik vagys, kyšininkai ir kontrabandininkai. Turtingesnis, savo ruožtu, atsakydamas pasukios pirštą prie smilkinio.
Amžiną atilsį A. M. Brazauskas – buvusi viena ryškiausių Lietuvos politikos asmenybių, „užkietėjęs“ socialdemokratas, yra pasakęs, kad socialdemokratai pavėlavo su progresinių mokesčių įvedimu (kai jiems valdant tai nebuvo padaryta) ir bandymą „prastumti“ šią idėją pavadino žalinga. Neįtikima? Faktas.
Didžiausia Europos ekonomika – Vokietija, į valdžią atėjus Angelai Merkel, bandė atsisakyti progresinių mokesčių sistemos. Tą pačią mintį „pagavo“ ir Didžioji Britanija. Tačiau to padaryti nepavyko, nes politiškai tai yra sudėtingas žingsnis. Vėliau tą patį bandė padaryti ir Čekija. Tiesa, 2008 m. jai pavyko. Kitose šalyse dar tebevyksta diskusijos šiuo klausimu. Jei tikėsime LLRI (Laisvosios Lietuvos Rinkos Instituto) atstovų žodžiais, tai per paskutinius dešimt metų nė viena pasaulio valstybė neįsivedė progresinių mokesčių. Priešingai – ėmė atsisakinėti šios, kaip pavyzdžiai (JAV, Kanada) byloja, komplikuotos mokestinės sistemos.
Konservatoriai – pagal ideologiją, sakytum, dešinieji. Tačiau seime, į sienas atsimušinėjant progresinių mokesčių aidui, ima dirsčioti į kairę. Štai ir Kubilius prabilo, kad konservatoriai iš dalies pritaria šiai idėjai. Pasigirdus išdavikiškai retorikai, gero nelauk.
Daugelis ekspertų nepritaria šiai idėjai ir sako, kad tai nesumažins socialinės atskirties bei nepadidins biudžeto pajamų. Taip pat priduria, kad tai gali sumažinti ekonomikos augimą. Įvedus progresinius mokesčius padidėtų administravimo išlaidos. Šešėlinės ekonomikos augimas? Prašom, kelias laisvas. Tai pasakykit man, ar toks žingsnis – progresas ar regresas?