Reikia pripažinti, kad N. Puteikiui iškulniavus į Seimą, kur jis sėkmingai (savo noru) neteko teisinės neliečiamybės, Klaipėdos politinis gyvenimas apmirė. Įsivyravo monotonija. Nebėra intrigų, megafonų, protestų, tramdomųjų marškinių, „pupos“ saldainių ir dviprasmiškų pasiūlymų. Etatiniai piketuotojai, likę be savo idėjinio vado, ne kažin ką begali priešpastatyti, mindžikuodami šalia savivaldybės durų. Vos tik išvykus didžiai gerbiamam N. Puteikiui, LLRI (Lietuvos laisvosios rinkos institutas) paskelbė, jog žmogui geriausia gyventi Klaipėdos miesto savivaldybėje… Sutapimas? Na, bet ne apie tai kalba.
Klydau, pamanęs, kad tik N. Puteikis gali suteikti „įdomių“ spalvų Klaipėdos politiniam gyvenimui. Šią rolę, bent jau akimirkai, perėmė didžiai gerbiamas A. Bosas. Neseniai vienas iš Darbo partijos frakcijos Klaipėdos miesto taryboje narių, Mindaugas Žilys, spjovęs į viską, paskelbė paliekąs Darbo partiją. Tikėtina, jog taip pat gali palikti ir frakciją miesto taryboje. O tai reikštų, jog frakcija byra ir likusieji eis kas kur sau. Aišku, A. Bosas, kaip „baisiausias“ politinės prostitucijos negerbėjas, jaunąjį „papustpėdystininką“ išlydėjo nepagailėdamas garbės nedarančių epitetų. Tiesą pasakius, keista, kad A. Bosas apkaltino buvusį bendražygį politine prostitucija. Keista dėl dviejų priežasčių: Pirma – kažkada A. Bosas į Klaipėdos miesto tarybą pateko po socialliberalų vėliava (buvusi Naujoji Sąjunga), o vėliau perėjo į Darbo partiją. Tais laikais tikriausiai tokio termino, kaip „politinė prostitutė“ nebuvo, todėl didžiai gerbiamas A. Bosas dabar (tikriausiai) dėl to nejaučia savigraužos. Gal tai sektinas mokytojo pavyzdys? Antra – Mindaugas Žilys, kol kas, neperėjo į jokią partiją. Tačiau emocijos, kaip verdanti bulbynė, veržiasi per kraštus.
„Politinių prostitučių būna kiekvienoje partijoje, čia nieko naujo. Mano klaida buvo tik ta, kad aš juo per daug patikėjau ir per rinkimus jis buvo per aukštai iškeltas. Tuomet jis pradėjo per daug reikalauti – nori ir į Tarybą, ir į Seimą. O aš nenoriu apgaudinėti rinkėjų“,- pabrėžė A. Bosas. Visi nori skalsesnės duonelės. Galų gale, visiškai natūralu, jog ateina tas metas, kai politiškai pribręstama norui pakelti sparnus. Tačiau ponas A. Bosas, šiuo atveju, mato tik kitus, bet ne save, kai apsiskelbęs potencialiu meru ir patekęs į tarybą, netgi atsisakė ir to paties mandato. Didžiai gerbiamas A. Bosas tikrai „neapgavo“ rinkėjų. Juk tai yra reklama, anot paties A. Boso, arba „business is business“, arba „tikslas pateisina priemones“ ir t.t., ir pan.
„Kuo greičiau tokios žiurkės palieka laivą, tuo laivui lengviau…“ ,- sako A. Bosas. Tačiau jei vartotume pono A. Boso leksiką ir tikėtume liaudies išmintimi, tai ji byloja, kad pirmiausiai skęstantį laivą palieka žiurkės. Na, gal partijos skyriaus laivas ir neskęsta, bet rinkėjų „lūkesčių laivas“ jau beveik dugne. Jis pradėjo skęsti jau tada, kai darbo partija gavo tik 3 vietas taryboje. Toliau sėkmingai grimzdo dugnan, kai A. Bosas atsisakė mandato ir taip apgavo rinkėjus, ir galiausiai dugną pasieks kai oficialiai subyrės frakcija. Net jei ir nesubyrės, konstruktyvaus darbo jau nebebus.
P.S. Svarbiausia, kad Antanas nepyksta.