Ukrainos kariams ir savanoriams šiandien būtina įvairiapusė parama – jiems reikia karo laukui tinkamos aprangos, avalynės, papildomų maisto atsargų. Apie tai šiandien kalbėta Seimo liberalų surengtoje konferencijoje „Ukraina karo sąlygomis: kuo gali padėti Lietuva?".
Naujai įkurtame pasienyje su Rusijos aneksuotu Krymu, Ukrainoje esančioje Chersono srityje, šiuo metu sutelktos ukrainiečių gynybinės pajėgos. Joms pagalbą teikia vietos gyventojai, savanorių organizacijos.
„Kadangi Ukrainos armija buvo, galima sakyti, sunaikinta, įsteigėme savo batalionus, kurie gina šalį. Būtiniausias aprūpinimas vyksta per savanorius, jų pagalba mums gyvybiškai svarbi. Mūsų batalionas įsikūręs Chersono srityje. Matome, kad greta esančiame Kryme šiuo metu yra keliasdešimt tūkstančių Rusijos karių. Kokiu tikslu? Turbūt atsakymų ieškoti nereikia. Pasitaiko įvairių provokacijų, situacija yra įtempta – nuolat stebime padėtį", – teigė Olegas Šadevskij, teritorinės gynybos bataliono „Sarmat" atstovas.
Chersono srities labdaros ir sveikatos fondo prezidentė Alla Tiutiunnik Seime surengtoje konferencijoje teigė, kad fondas šiandien yra įsteigęs pagalbos armijai punktą, padeda savanorių šeimoms, iš Krymo ar kitų regionų persikeliantiems ukrainiečiams.
„Rusijai užėmus Krymą, mes visi, esantys Chersono srityje, atsidūrėme pasienio zonoje. Praktiškai bet kuriuo metu galime sulaukti puolimo. Kadangi anksčiau jokios sienos nebuvo, reikėjo viską kurti iš naujo. Mūsų pasienio atvykusiems ginti kariams ir savanoriams iš pradžių trūko elementarių dalykų – maisto, vandens, aprangos. Tuo metu labai padėjo vietos ūkininkai, dabar pagalba kariams labiau organizuota – kiekvienas turime didelį norą padėti tuo, kuo galime", – sakė A. Tiutiunnik.
Pagalbos Ukrainos kariams štabo Chersono mieste steigėja ir koordinatorė lietuvių kilmės ukrainietė Natalija Danutė Bimbiraitė teigė, kad pagalbą vietos gyventojams ir kariams teko organizuoti sunkiomis sąlygomis.
„Paramą kariams iki šiol gabename patys. Vis daugiau savanorių iš Chersono prisijungia prie Ukrainos gynybinių pajėgų karo apimtuose regionuose. Jiems trūksta įrangos, aprangos, šalmų. Vienas savanoris iš Chersono žuvo nuo vienintelės „Grad" skeveldros – tik dėl to, kad neturėjo šalmo. Būna, kad po apšaudymų mūsų kariai grįžta be nieko – jiems reikia naujos aprangos, batų. Todėl nuolatinis tiekimas ypač svarbus", – sakė N. D. Bimbiraitė.
Lietuvos kariuomenės atsargos kapitonas, vienas paramos Ukrainos kariuomenei organizatorių Andrius Almanis teigė, kad daug organizacijų Lietuvoje šiandien teikia įvairią pagalbą Ukrainai. „Gerai tai, kad parama teikiama vis labiau koordinuotai – jos, tiek finansinės, tiek moralinės, dar reikės ilgai", – sakė A. Almanis.
„Kiekvienas galime prisidėti prie Ukrainos kariuomenės stiprinimo. Reikia suprasti, kad ne vien Ukrainos, bet ir mūsų šalies demokratija bei vertybės šiandien yra išbandomos. Kiek pastangų įdėsime, tiek laisvės ir turėsime", – Seime teigė Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas E. Masiulis.
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Remigijus Šimašius pabrėžė, kad ukrainiečiai šiomis dienomis kovoja už mūsų visų laisvę. „Žinome, kad Ukrainos karinės pajėgos buvo smukdomos ilgą laiką. Tačiau vis labiau įsitikiname, kad pilietinės visuomenės indėlis ne mažiau svarbus. Turime ją skatinti ir remti šiandien, kol yra laikas. Tikiuosi, išmoksime ukrainiečių pamokas", – sakė R. Šimašius.
Ukrainos kariams ir savanoriams šiandien būtina įvairiapusė parama – jiems reikia karo laukui tinkamos aprangos, avalynės, papildomų maisto atsargų. Apie tai šiandien kalbėta Seimo liberalų surengtoje konferencijoje „Ukraina karo sąlygomis: kuo gali padėti Lietuva?".
Naujai įkurtame pasienyje su Rusijos aneksuotu Krymu, Ukrainoje esančioje Chersono srityje, šiuo metu sutelktos ukrainiečių gynybinės pajėgos. Joms pagalbą teikia vietos gyventojai, savanorių organizacijos.
„Kadangi Ukrainos armija buvo, galima sakyti, sunaikinta, įsteigėme savo batalionus, kurie gina šalį. Būtiniausias aprūpinimas vyksta per savanorius, jų pagalba mums gyvybiškai svarbi. Mūsų batalionas įsikūręs Chersono srityje. Matome, kad greta esančiame Kryme šiuo metu yra keliasdešimt tūkstančių Rusijos karių. Kokiu tikslu? Turbūt atsakymų ieškoti nereikia. Pasitaiko įvairių provokacijų, situacija yra įtempta – nuolat stebime padėtį", – teigė Olegas Šadevskij, teritorinės gynybos bataliono „Sarmat" atstovas.
Chersono srities labdaros ir sveikatos fondo prezidentė Alla Tiutiunnik Seime surengtoje konferencijoje teigė, kad fondas šiandien yra įsteigęs pagalbos armijai punktą, padeda savanorių šeimoms, iš Krymo ar kitų regionų persikeliantiems ukrainiečiams.
„Rusijai užėmus Krymą, mes visi, esantys Chersono srityje, atsidūrėme pasienio zonoje. Praktiškai bet kuriuo metu galime sulaukti puolimo. Kadangi anksčiau jokios sienos nebuvo, reikėjo viską kurti iš naujo. Mūsų pasienio atvykusiems ginti kariams ir savanoriams iš pradžių trūko elementarių dalykų – maisto, vandens, aprangos. Tuo metu labai padėjo vietos ūkininkai, dabar pagalba kariams labiau organizuota – kiekvienas turime didelį norą padėti tuo, kuo galime", – sakė A. Tiutiunnik.
Pagalbos Ukrainos kariams štabo Chersono mieste steigėja ir koordinatorė lietuvių kilmės ukrainietė Natalija Danutė Bimbiraitė teigė, kad pagalbą vietos gyventojams ir kariams teko organizuoti sunkiomis sąlygomis.
„Paramą kariams iki šiol gabename patys. Vis daugiau savanorių iš Chersono prisijungia prie Ukrainos gynybinių pajėgų karo apimtuose regionuose. Jiems trūksta įrangos, aprangos, šalmų. Vienas savanoris iš Chersono žuvo nuo vienintelės „Grad" skeveldros – tik dėl to, kad neturėjo šalmo. Būna, kad po apšaudymų mūsų kariai grįžta be nieko – jiems reikia naujos aprangos, batų. Todėl nuolatinis tiekimas ypač svarbus", – sakė N. D. Bimbiraitė.
Lietuvos kariuomenės atsargos kapitonas, vienas paramos Ukrainos kariuomenei organizatorių Andrius Almanis teigė, kad daug organizacijų Lietuvoje šiandien teikia įvairią pagalbą Ukrainai. „Gerai tai, kad parama teikiama vis labiau koordinuotai – jos, tiek finansinės, tiek moralinės, dar reikės ilgai", – sakė A. Almanis.
„Kiekvienas galime prisidėti prie Ukrainos kariuomenės stiprinimo. Reikia suprasti, kad ne vien Ukrainos, bet ir mūsų šalies demokratija bei vertybės šiandien yra išbandomos. Kiek pastangų įdėsime, tiek laisvės ir turėsime", – Seime teigė Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas E. Masiulis.
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Remigijus Šimašius pabrėžė, kad ukrainiečiai šiomis dienomis kovoja už mūsų visų laisvę. „Žinome, kad Ukrainos karinės pajėgos buvo smukdomos ilgą laiką. Tačiau vis labiau įsitikiname, kad pilietinės visuomenės indėlis ne mažiau svarbus. Turime ją skatinti ir remti šiandien, kol yra laikas. Tikiuosi, išmoksime ukrainiečių pamokas", – sakė R. Šimašius.