Praėjusią savaitę išeidamas iš Uosto direkcijos į Seimą Eugenijus Gentvilas dar trinktelėjo durimis, žiniasklaidai pristatęs atsisveikinimo kalbą, kurią galima lyginti su drama.
Toliau kels pažeidimus
Pastarosiomis dienomis žiniasklaidoje pasirodė kategoriškų komentarų prieš E.Gentvilą, kad šis neturėjęs kompetencijos ir į Uosto direkciją atėjęs tik bičiulio ir partijos kolegos Eligijaus Masiulio dėka.
„Kas kaip nori, taip gali kalbėti. 2009 metų vasarą su draugu ir bičiuliu Eligijumi Masiuliu vaikščiojome ir kalbėjome, kad jis iš manęs, kai tapsiu Uosto vadovu, nereikalaus nieko neteisėto. Sakiau, jei bent užsiminsi, kitą dieną pradėk ieškoti naujo uosto direkcijos vadovo. Su ministru sukirtome rankomis, kad nieko panašaus nebus ir nieko panašaus nebuvo“ – aiškino E.Gentvilas.
Jis svarstė, kad, jei būtų likęs uoste, naujam ministrui to nebūtų sakęs. Palauktų, kol ministras paprašytų ko nors neteisėto ir tada šis degtų.
„Kompromiso jie nebūtų darę. Užkulisiuose jau buvo pasakyta, kad su E.Gentvilu negalima rizikuoti. Sutinku su jų logika, nes į kompromisus su sąžine aš niekada neisiu. Grįžta tie patys, kurie buvo prieš mano atėjimą į Uosto direkciją. Jie žino, kad aš daug žinau, ką yra padarę ir ką norėtų tęsti. Gaila, kad teisėsauga apsimeta ir nenori matyti, kas buvo padaryta“, – gilesnius išėjimo iš Uosto direkcijos motyvus praėjusią savaitę komentavo E.Gentvilas.
Teisėsaugą Klaipėdos krašte jis pavadino nuliu. Specialiųjų tyrimų tarnyba Klaipėdoje esą visiškai mirusi. Laikinasis vadovas neturi įgaliojimų, užduočių, finansavimo ir darbuotojų. Klaipėdos prokurorai vieną po kito nutraukinėjantys su uostu susijusius ikiteisminius tyrimus, nors patys pripažįsta, kad žala uostui buvusi padaryta.
„Kaip Seimo narys nukeliausiu pas generalinį prokurorą, į Valstybės kontrolę, Specialiųjų tyrimų tarnybą. Nunešiu visą turimą medžiagą. Jei nori, tegul sudegina tuos popierius. Bet mano įsitikinimo, kad valstybei buvo padarytos dešimtmilijoninė žalos jie iš manęs neatims“, – apie planus Vilniuje kalbėjo E.Gentvilas. Jis sakė siekiantis, kad įrodžius nusižengimus, galėtų tiesiogiai įvardinti visų asmenų, kurie vogė iš uosto, pavardes.
Jautėsi kovojantis su mafija
„Prieš 3,5 metų, kai pradėjau dirbti Uosto direkcijoje negalvojau, kad įgysiu sau tiek priešų. Uoste klestėjo mafija, vagystės, dangstymai, kyšiai, „atkatai“. Kokiais noriu žodžiais galiu tai pavadinti“, – tikino E.Gentvilas.
Anot jo, uoste buvo keturios bendrovės, kurios sutardavo, kas turi laimėti konkursus.
„Gaila, kad Lietuvos teisėsauga neatliko analizės. Europos investicijų banko prašymu ją atliko JAV kompanija „Ernst & Young“ tirdama, kaip 2005–2006 metais kreivai buvo naudojama minėto banko paskola. Pagal jų tyrimą Klaipėdos uoste dominavo „Klaipėdos hidrotechnika“. Su jos savininku Pranciškumi Jurgučiu susijusi bendrovė „Lokys“, „Josef Mobius“, kuriame buvo darbuotojų iš „Klaipėdos hidrotechnikos“ ir „Hidrostatyba“, kuri prieš tai buvo susieta su „Klaipėdos hidrotechnika“. Visos keturios įmonės buvo susijusios su tais pačiais asmenimis“, – prisiminė E.Gentvilas.
Konkursus laimėdavusios kompanijos priartėdavo prie skaičiuojamųjų kainų arba jas viršydavo. Buvo atvejų, kai pirmą vietą laimėjusi kompanija atsisakydavo sutarties antrąją vietą laimėjusios kompanijos, kuri pateikė didesnę kainą, naudai.
„Uosto direkcijos darbuotojai buvo „pakabinti“. Rangovai pasakydavo – dirbsi taip, kaip aš liepsiu. Vieną darbuotoją, kuris direkcijoje jau nebedirba, aš priverčiau padaryti kitaip nei jis norėjo. Kitą dieną rangovo bendrovės savininkas atėjo pas mane ir parodė dokumentus, sakydamas – matai koks tavo darbuotojas. Nufilmuodavo Uosto direkcijos darbuotojus „fazanyne“, prispausdavo kitokiais būdais ir šantažuodavo. Užteko man priversti ką nors paklusti Uosto direkcijos interesams, kaip kompromatai iš rangovų atsidurdavo man ant stalo“, – apie uosto rangovų veiklos metodus kalbėjo E.Gentvilas.
Jis problemą išsprendė uoste didindamas konkurenciją. Iš keturiems didžiausiems uosto objektams – Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalui, „Begos“ pirsui, 8–9 ir 143a krantinėms numatytos skaičiuojamosios 330 mln. litų kainos po konkurso liko 226 mln. litų.
„Valstybei sutaupiau 104 mln. litų. Todėl žinau, kad jie man to niekada neatleis, nes pinigai būtų atitekę jiems. Viso to įrodymas – pradurtos mano automobilio padangos, padėtas imitacinis sprogmuo kieme prie automobilio, grasinimai nužudyti, kuriuos prokuratūra tą pačią dieną išviešino. Jei būčiau ne Gentvilas, mane būtų nudėję. Kita vertus, jei būčiau ne Gentvilas tai ir nebūčiau drįsęs taip elgtis“, – emocingai prisiminė E.Gentvilas.
Jis pripažino, kad su rangovais ir dabar santykiai yra komplikuoti. Senoji rangovų kohorta jį neva siekianti sukompromituoti.
„Nutiesė geležinkelį iš vieno galo, nutiesė iš kito, per vidurį reikia iešmo. Padarę darbų už 50 tūkst. litų pasiimtų milijoną. Bet ne, sako, nedarysiantys. Kai ateis naujas uosto direkcijos vadovas puls vykdyti neatliktus darbus. Ir pasipils teiginiai, kad dirbant uoste Gentvilui, niekas nevyko. Ir dabar jau pilasi anoniminiai komentarai, kad per Gentvilo kadenciją nėra pastatyta nė viena krantinė, o Šventosios uostas veikęs tik 10 dienų. Galiu pasakyti, kad tuo, kas padaryta Šventosios uoste, didžiuojuosi ir labai sielojuosi dėl nesėkmių, kurios įvyko dėl rangovo kaltės ir jis tai pripažino. Šiandien kaltinami tie žmonės, kurie bent ką nors išjudino. O ką Šventojoje padarė iki Airidos Čėsnienės buvęs šio uosto direktorius? Dėl Klaipėdos uosto krantinių skleidžiamas akivaizdus melas. Pabaigtas „Begos“ pirsas, 26, 62, 135–136 krantinės, pastatytas „Albatroso“ paminklas, išjudinome ir baigėme 144, 143, 143a krantines, užbaiginėjamos 8–9 krantinės, intensyviai gilinamas uostas. Nebuvo priėmimų-balių, bet mes uoste keitėme ir šią sovietinę tradiciją“, – užsiminė E.Gentvilas.
Saugojo valstybės pinigus
Ne visada geri buvo E.Gentvilo santykiai su uosto naudotojų kompanijomis, nors jis pripažino, kad uosto naudotojai yra ne tokia „šaika“, kaip rangovai.
„Normalių darbinių konfliktų buvo visada. Yra ginčų ir šiandien. Bet tai civilizuoti žmonės, su kuriais galima diskutuoti. Jie turi realių savo verslo interesų, nori juos realizuoti Uosto direkcijos arba valstybės sąskaita. Taip Klaipėdos uoste buvo įprasta. Pradėjus man vadovauti, Uosto direkcija stojo kaip lygiavertis partneris. Buvo baisus pasipriešinimas dėl dvišalių sutarčių. Iki šiol privačios kompanijos nenori pateikti savo balansų, atsisako pateikti sutartis, ketinimų protokolus. Buvo atvejų, kai mušdavosi per Susisiekimo ministeriją. Įtikino ministrą, kad pritrauks „Eurochim“ krovinius. Investuojame dešimtis milijonų litų. Po kurio laiko „Komersant“ žurnale skaitau, kad „Eurochim“ kraus savo krovinius per Rusijos Tuapsės ir Ust Lugos uostus. Terminalas Klaipėdoje pastatytas, o žadėtų krovinių nėra! Todėl, kaip uosto vadovas turėjau užimti poziciją saugoti valstybės pinigus“, – analizavo E.Gentvilas.
Anot jo, buvo įsivaizduojama, kad valstybė Lietuvoje yra tik abstrakcija, mistika su kodu – LT.
„Anksčiau būdavo kaip filme apie smaližių drakoniuką – viskas tik man ir man. Panašiai ir uoste – jo kompanijoms rūpėjo tik investicijos į krantines, nes tai didino jų akcijų vertę. Bandėme įvertinti, kad ir krantinės svarbi, ir bendroji uosto infrastruktūra – gilinimas, saugios laivybos sistemos bei kita. Laikiausi nuostatos vienodą dėmesį skirti visoms uosto bendrovėms. Džiaugiuosi, kad man vadovaujant uostui, pajudėjo darbai Malkų įlankoje. Ji gilinama, pastatyta 143a ir 144 krantinės, bus valomos dokų duobės, suglausti Vakarų laivų gamyklos dokai“, – aiškino E.Gentvilas.
Kartu prisiminė, kad iki paskutinės darbo Uosto direkcijoje dienos buvo bandymų valstybės sąskaita prastumti akcijų vertė kompanijose didinančius projektus. Prisiminė ir spaudimą darbuotojams, kai šie iš uosto kompanijų vadovų sulaukdavo tokių pareiškimų – aš tavęs nepriimsiu į darbą, kai išmes iš Uosto direkcijos.
E.Gentvilas pastebėjo, kad jam nuolat prikaišiojama dėl 20 kartų padidinto mokesčio už valstybės turtą ir įvesto Uosto direkcijos pelno mokesčio.
„Dar 2008 metais per „naktinę reformą“ buvo priimta nuostata valstybės turto mokestį valstybės įmonėms padidinti nuo 0,1 iki 2 procentų. Ar tai yra mano kaltė? Uosto direkcija 2009 metais pervedė tuos du procentus. Vėliau paaiškėjo, kad jų mokėti nereikia. Pervesti pinigai buvo panaudoti kaip kitų valstybės mokesčių užskaita“, – paaiškino E.Gentvilas.
Jis minėjo, kad jau ne kartą pasisakęs prieš pelno paėmimą iš direkcijos. Nebus pradėta dalis uosto objektų, kai kur pradėti darbai bus nutraukti.
„Klaipėdos uostas visada gyveno be valstybės dotacijų, dėl jame liekančio pelno vystė infrastruktūrą. Kiti mums to pavydėjo. Neseniai susitikau su Latvijos transporto ministru. Jis guodėsi, kad Latvijos uostuose statybos yra įstrigusios ir dėl pinigų stokos, ir dėl įvairių konfliktų. Norėčiau, kad Klaipėdos uoste darbai būtų tęsiami sąžiningai. Valstybė paima pelno mokestį, o Uosto direkcija turės skolintis. Yra parengtas skolinimosi iki 250 mln. litų projektas. Skolintis teks ir dėl suskystintųjų dujų terminalo, ir dėl tęstinių, ir dėl naujų projektų. Yra parengtas 1,5 metro ilgio darbų, kuriuos reikia atlikti uoste, sąrašas“, – dėstė E.Gentvilas.
Uostas – be E.Gentvilo
Atsisveikindamas su Uosto direkcija E.Gentvilas pabandė nupiešti jos ateities vaizdą.
Pirmiausia, E.Gentvilas padarė išvadą, kad uoste negrįžtamai baigėsi „Klaipėdos hidrotechnikos“ karaliavimo era.
„Į teismą atėjo ekspertų išvados apie „Klaipėdos hidrotechnikos“ balansus. Jie yra suklastoti ir jokios restruktūrizacijos nebegali būti. Bus keliamas bankrotas, o tai seniai siekėme padaryti. Tačiau vienas teisėjas, apie kurį pranešiau ir šalies Prezidentei, darė viską, kad nematytų, jog įmonės įsiskolinimai gerokai viršijo turimą turtą. „Klaipėdos hidrotechnika“ kaip turtą buvo įrašiusi įmonės reputaciją už 10 mln. litų. Taip įmonės turimas turtas virto dideliu, o skolos tapo mažos. Tai buvo pretekstas jos „nesubankrotinti“, – aiškino E.Gentvilas.
Šiandien tarp Uosto direkcijos ir „Klaipėdos hidrotechnikos“ yra apie 20 tarpusavio ieškinių. Visus ieškinius, kurie yra pasibaigę, anot E.Gentvilo, laimėjo Uosto direkcija.
E.Gentvilas neatmetė galimybės dėl įžeidinėjimų žiniasklaidoje kelti asmeninį ieškinį buvusiam „Klaipėdos hidrotechnikos“ vadovui Pranciškui Jurgučiui. E.Gentvilas kategoriškai nesutinka su teiginiais, kad jis sužlugdęs „Klaipėdos hidrotechniką“, nes jau iki jam ateinant į Uosto direkciją tai įmonei buvusios areštuotos sąskaitos ir pradėta bankroto byla.
Kitas niuansas, į kurį atkreipė dėmesį E.Gentvilas, – galimas Rusijos kapitalo atėjimas į Klaipėdos uostą.
„Gali būti nuožmus spaudimas Klaipėdos uosto savininkams įsileisti rusišką kapitalą. Didžiulė Rusijos įtaka yra tiek Latvijos, tiek Estijos uostuose. Rusija stiprėja ir jos strategija gali būti įkelti koją į Klaipėdos uostą. Jei to nepavyktų, Klaipėdos uoste rusiškų krovinių gali nelikti. Lietuvos politikai Rusijos atžvilgiu ne visada elgiasi protingai. O kalbant apie Lietuvos vidaus politiką, Klaipėdos uosto atžvilgiu dažnai elgiamasi netgi kvailai“, – aiškino E.Gentvilas.
Klaipėdos uosto, o tiksliau suskystintųjų gamtinių dujų terminalo ateitis, anot E.Gentvilo, gali būti prasta, jei „Klaipėdos nafta“ paklius į prorusiškų politikų rankas. Už Lietuvos pinigus pastatytas suskystintųjų gamtinių dujų terminalas gali atsidurti netgi „Gazprom“ įtakoje. Tokiu atveju, anot E.Gentvilo, būtų pabloginta „Achemos“ gamyklos veikla Jonavoje ir „Achemos grupės“ įmonių pozicijos Klaipėdos uoste.
http://klaipeda.diena.lt/naujienos/miestas/e-gentvilo-kova-uoste-dar-tikrai-nebaigta-461533/psl-4#ixzz2CfqP5O7R
Praėjusią savaitę išeidamas iš Uosto direkcijos į Seimą Eugenijus Gentvilas dar trinktelėjo durimis, žiniasklaidai pristatęs atsisveikinimo kalbą, kurią galima lyginti su drama.
Toliau kels pažeidimus
Pastarosiomis dienomis žiniasklaidoje pasirodė kategoriškų komentarų prieš E.Gentvilą, kad šis neturėjęs kompetencijos ir į Uosto direkciją atėjęs tik bičiulio ir partijos kolegos Eligijaus Masiulio dėka.
„Kas kaip nori, taip gali kalbėti. 2009 metų vasarą su draugu ir bičiuliu Eligijumi Masiuliu vaikščiojome ir kalbėjome, kad jis iš manęs, kai tapsiu Uosto vadovu, nereikalaus nieko neteisėto. Sakiau, jei bent užsiminsi, kitą dieną pradėk ieškoti naujo uosto direkcijos vadovo. Su ministru sukirtome rankomis, kad nieko panašaus nebus ir nieko panašaus nebuvo“ – aiškino E.Gentvilas.
Jis svarstė, kad, jei būtų likęs uoste, naujam ministrui to nebūtų sakęs. Palauktų, kol ministras paprašytų ko nors neteisėto ir tada šis degtų.
„Kompromiso jie nebūtų darę. Užkulisiuose jau buvo pasakyta, kad su E.Gentvilu negalima rizikuoti. Sutinku su jų logika, nes į kompromisus su sąžine aš niekada neisiu. Grįžta tie patys, kurie buvo prieš mano atėjimą į Uosto direkciją. Jie žino, kad aš daug žinau, ką yra padarę ir ką norėtų tęsti. Gaila, kad teisėsauga apsimeta ir nenori matyti, kas buvo padaryta“, – gilesnius išėjimo iš Uosto direkcijos motyvus praėjusią savaitę komentavo E.Gentvilas.
Teisėsaugą Klaipėdos krašte jis pavadino nuliu. Specialiųjų tyrimų tarnyba Klaipėdoje esą visiškai mirusi. Laikinasis vadovas neturi įgaliojimų, užduočių, finansavimo ir darbuotojų. Klaipėdos prokurorai vieną po kito nutraukinėjantys su uostu susijusius ikiteisminius tyrimus, nors patys pripažįsta, kad žala uostui buvusi padaryta.
„Kaip Seimo narys nukeliausiu pas generalinį prokurorą, į Valstybės kontrolę, Specialiųjų tyrimų tarnybą. Nunešiu visą turimą medžiagą. Jei nori, tegul sudegina tuos popierius. Bet mano įsitikinimo, kad valstybei buvo padarytos dešimtmilijoninė žalos jie iš manęs neatims“, – apie planus Vilniuje kalbėjo E.Gentvilas. Jis sakė siekiantis, kad įrodžius nusižengimus, galėtų tiesiogiai įvardinti visų asmenų, kurie vogė iš uosto, pavardes.
Jautėsi kovojantis su mafija
„Prieš 3,5 metų, kai pradėjau dirbti Uosto direkcijoje negalvojau, kad įgysiu sau tiek priešų. Uoste klestėjo mafija, vagystės, dangstymai, kyšiai, „atkatai“. Kokiais noriu žodžiais galiu tai pavadinti“, – tikino E.Gentvilas.
Anot jo, uoste buvo keturios bendrovės, kurios sutardavo, kas turi laimėti konkursus.
„Gaila, kad Lietuvos teisėsauga neatliko analizės. Europos investicijų banko prašymu ją atliko JAV kompanija „Ernst & Young“ tirdama, kaip 2005–2006 metais kreivai buvo naudojama minėto banko paskola. Pagal jų tyrimą Klaipėdos uoste dominavo „Klaipėdos hidrotechnika“. Su jos savininku Pranciškumi Jurgučiu susijusi bendrovė „Lokys“, „Josef Mobius“, kuriame buvo darbuotojų iš „Klaipėdos hidrotechnikos“ ir „Hidrostatyba“, kuri prieš tai buvo susieta su „Klaipėdos hidrotechnika“. Visos keturios įmonės buvo susijusios su tais pačiais asmenimis“, – prisiminė E.Gentvilas.
Konkursus laimėdavusios kompanijos priartėdavo prie skaičiuojamųjų kainų arba jas viršydavo. Buvo atvejų, kai pirmą vietą laimėjusi kompanija atsisakydavo sutarties antrąją vietą laimėjusios kompanijos, kuri pateikė didesnę kainą, naudai.
„Uosto direkcijos darbuotojai buvo „pakabinti“. Rangovai pasakydavo – dirbsi taip, kaip aš liepsiu. Vieną darbuotoją, kuris direkcijoje jau nebedirba, aš priverčiau padaryti kitaip nei jis norėjo. Kitą dieną rangovo bendrovės savininkas atėjo pas mane ir parodė dokumentus, sakydamas – matai koks tavo darbuotojas. Nufilmuodavo Uosto direkcijos darbuotojus „fazanyne“, prispausdavo kitokiais būdais ir šantažuodavo. Užteko man priversti ką nors paklusti Uosto direkcijos interesams, kaip kompromatai iš rangovų atsidurdavo man ant stalo“, – apie uosto rangovų veiklos metodus kalbėjo E.Gentvilas.
Jis problemą išsprendė uoste didindamas konkurenciją. Iš keturiems didžiausiems uosto objektams – Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalui, „Begos“ pirsui, 8–9 ir 143a krantinėms numatytos skaičiuojamosios 330 mln. litų kainos po konkurso liko 226 mln. litų.
„Valstybei sutaupiau 104 mln. litų. Todėl žinau, kad jie man to niekada neatleis, nes pinigai būtų atitekę jiems. Viso to įrodymas – pradurtos mano automobilio padangos, padėtas imitacinis sprogmuo kieme prie automobilio, grasinimai nužudyti, kuriuos prokuratūra tą pačią dieną išviešino. Jei būčiau ne Gentvilas, mane būtų nudėję. Kita vertus, jei būčiau ne Gentvilas tai ir nebūčiau drįsęs taip elgtis“, – emocingai prisiminė E.Gentvilas.
Jis pripažino, kad su rangovais ir dabar santykiai yra komplikuoti. Senoji rangovų kohorta jį neva siekianti sukompromituoti.
„Nutiesė geležinkelį iš vieno galo, nutiesė iš kito, per vidurį reikia iešmo. Padarę darbų už 50 tūkst. litų pasiimtų milijoną. Bet ne, sako, nedarysiantys. Kai ateis naujas uosto direkcijos vadovas puls vykdyti neatliktus darbus. Ir pasipils teiginiai, kad dirbant uoste Gentvilui, niekas nevyko. Ir dabar jau pilasi anoniminiai komentarai, kad per Gentvilo kadenciją nėra pastatyta nė viena krantinė, o Šventosios uostas veikęs tik 10 dienų. Galiu pasakyti, kad tuo, kas padaryta Šventosios uoste, didžiuojuosi ir labai sielojuosi dėl nesėkmių, kurios įvyko dėl rangovo kaltės ir jis tai pripažino. Šiandien kaltinami tie žmonės, kurie bent ką nors išjudino. O ką Šventojoje padarė iki Airidos Čėsnienės buvęs šio uosto direktorius? Dėl Klaipėdos uosto krantinių skleidžiamas akivaizdus melas. Pabaigtas „Begos“ pirsas, 26, 62, 135–136 krantinės, pastatytas „Albatroso“ paminklas, išjudinome ir baigėme 144, 143, 143a krantines, užbaiginėjamos 8–9 krantinės, intensyviai gilinamas uostas. Nebuvo priėmimų-balių, bet mes uoste keitėme ir šią sovietinę tradiciją“, – užsiminė E.Gentvilas.
Saugojo valstybės pinigus
Ne visada geri buvo E.Gentvilo santykiai su uosto naudotojų kompanijomis, nors jis pripažino, kad uosto naudotojai yra ne tokia „šaika“, kaip rangovai.
„Normalių darbinių konfliktų buvo visada. Yra ginčų ir šiandien. Bet tai civilizuoti žmonės, su kuriais galima diskutuoti. Jie turi realių savo verslo interesų, nori juos realizuoti Uosto direkcijos arba valstybės sąskaita. Taip Klaipėdos uoste buvo įprasta. Pradėjus man vadovauti, Uosto direkcija stojo kaip lygiavertis partneris. Buvo baisus pasipriešinimas dėl dvišalių sutarčių. Iki šiol privačios kompanijos nenori pateikti savo balansų, atsisako pateikti sutartis, ketinimų protokolus. Buvo atvejų, kai mušdavosi per Susisiekimo ministeriją. Įtikino ministrą, kad pritrauks „Eurochim“ krovinius. Investuojame dešimtis milijonų litų. Po kurio laiko „Komersant“ žurnale skaitau, kad „Eurochim“ kraus savo krovinius per Rusijos Tuapsės ir Ust Lugos uostus. Terminalas Klaipėdoje pastatytas, o žadėtų krovinių nėra! Todėl, kaip uosto vadovas turėjau užimti poziciją saugoti valstybės pinigus“, – analizavo E.Gentvilas.
Anot jo, buvo įsivaizduojama, kad valstybė Lietuvoje yra tik abstrakcija, mistika su kodu – LT.
„Anksčiau būdavo kaip filme apie smaližių drakoniuką – viskas tik man ir man. Panašiai ir uoste – jo kompanijoms rūpėjo tik investicijos į krantines, nes tai didino jų akcijų vertę. Bandėme įvertinti, kad ir krantinės svarbi, ir bendroji uosto infrastruktūra – gilinimas, saugios laivybos sistemos bei kita. Laikiausi nuostatos vienodą dėmesį skirti visoms uosto bendrovėms. Džiaugiuosi, kad man vadovaujant uostui, pajudėjo darbai Malkų įlankoje. Ji gilinama, pastatyta 143a ir 144 krantinės, bus valomos dokų duobės, suglausti Vakarų laivų gamyklos dokai“, – aiškino E.Gentvilas.
Kartu prisiminė, kad iki paskutinės darbo Uosto direkcijoje dienos buvo bandymų valstybės sąskaita prastumti akcijų vertė kompanijose didinančius projektus. Prisiminė ir spaudimą darbuotojams, kai šie iš uosto kompanijų vadovų sulaukdavo tokių pareiškimų – aš tavęs nepriimsiu į darbą, kai išmes iš Uosto direkcijos.
E.Gentvilas pastebėjo, kad jam nuolat prikaišiojama dėl 20 kartų padidinto mokesčio už valstybės turtą ir įvesto Uosto direkcijos pelno mokesčio.
„Dar 2008 metais per „naktinę reformą“ buvo priimta nuostata valstybės turto mokestį valstybės įmonėms padidinti nuo 0,1 iki 2 procentų. Ar tai yra mano kaltė? Uosto direkcija 2009 metais pervedė tuos du procentus. Vėliau paaiškėjo, kad jų mokėti nereikia. Pervesti pinigai buvo panaudoti kaip kitų valstybės mokesčių užskaita“, – paaiškino E.Gentvilas.
Jis minėjo, kad jau ne kartą pasisakęs prieš pelno paėmimą iš direkcijos. Nebus pradėta dalis uosto objektų, kai kur pradėti darbai bus nutraukti.
„Klaipėdos uostas visada gyveno be valstybės dotacijų, dėl jame liekančio pelno vystė infrastruktūrą. Kiti mums to pavydėjo. Neseniai susitikau su Latvijos transporto ministru. Jis guodėsi, kad Latvijos uostuose statybos yra įstrigusios ir dėl pinigų stokos, ir dėl įvairių konfliktų. Norėčiau, kad Klaipėdos uoste darbai būtų tęsiami sąžiningai. Valstybė paima pelno mokestį, o Uosto direkcija turės skolintis. Yra parengtas skolinimosi iki 250 mln. litų projektas. Skolintis teks ir dėl suskystintųjų dujų terminalo, ir dėl tęstinių, ir dėl naujų projektų. Yra parengtas 1,5 metro ilgio darbų, kuriuos reikia atlikti uoste, sąrašas“, – dėstė E.Gentvilas.
Uostas – be E.Gentvilo
Atsisveikindamas su Uosto direkcija E.Gentvilas pabandė nupiešti jos ateities vaizdą.
Pirmiausia, E.Gentvilas padarė išvadą, kad uoste negrįžtamai baigėsi „Klaipėdos hidrotechnikos“ karaliavimo era.
„Į teismą atėjo ekspertų išvados apie „Klaipėdos hidrotechnikos“ balansus. Jie yra suklastoti ir jokios restruktūrizacijos nebegali būti. Bus keliamas bankrotas, o tai seniai siekėme padaryti. Tačiau vienas teisėjas, apie kurį pranešiau ir šalies Prezidentei, darė viską, kad nematytų, jog įmonės įsiskolinimai gerokai viršijo turimą turtą. „Klaipėdos hidrotechnika“ kaip turtą buvo įrašiusi įmonės reputaciją už 10 mln. litų. Taip įmonės turimas turtas virto dideliu, o skolos tapo mažos. Tai buvo pretekstas jos „nesubankrotinti“, – aiškino E.Gentvilas.
Šiandien tarp Uosto direkcijos ir „Klaipėdos hidrotechnikos“ yra apie 20 tarpusavio ieškinių. Visus ieškinius, kurie yra pasibaigę, anot E.Gentvilo, laimėjo Uosto direkcija.
E.Gentvilas neatmetė galimybės dėl įžeidinėjimų žiniasklaidoje kelti asmeninį ieškinį buvusiam „Klaipėdos hidrotechnikos“ vadovui Pranciškui Jurgučiui. E.Gentvilas kategoriškai nesutinka su teiginiais, kad jis sužlugdęs „Klaipėdos hidrotechniką“, nes jau iki jam ateinant į Uosto direkciją tai įmonei buvusios areštuotos sąskaitos ir pradėta bankroto byla.
Kitas niuansas, į kurį atkreipė dėmesį E.Gentvilas, – galimas Rusijos kapitalo atėjimas į Klaipėdos uostą.
„Gali būti nuožmus spaudimas Klaipėdos uosto savininkams įsileisti rusišką kapitalą. Didžiulė Rusijos įtaka yra tiek Latvijos, tiek Estijos uostuose. Rusija stiprėja ir jos strategija gali būti įkelti koją į Klaipėdos uostą. Jei to nepavyktų, Klaipėdos uoste rusiškų krovinių gali nelikti. Lietuvos politikai Rusijos atžvilgiu ne visada elgiasi protingai. O kalbant apie Lietuvos vidaus politiką, Klaipėdos uosto atžvilgiu dažnai elgiamasi netgi kvailai“, – aiškino E.Gentvilas.
Klaipėdos uosto, o tiksliau suskystintųjų gamtinių dujų terminalo ateitis, anot E.Gentvilo, gali būti prasta, jei „Klaipėdos nafta“ paklius į prorusiškų politikų rankas. Už Lietuvos pinigus pastatytas suskystintųjų gamtinių dujų terminalas gali atsidurti netgi „Gazprom“ įtakoje. Tokiu atveju, anot E.Gentvilo, būtų pabloginta „Achemos“ gamyklos veikla Jonavoje ir „Achemos grupės“ įmonių pozicijos Klaipėdos uoste.
http://klaipeda.diena.lt/naujienos/miestas/e-gentvilo-kova-uoste-dar-tikrai-nebaigta-461533/psl-4#ixzz2CfqP5O7R