G. Paunksnienė. Artėjanti savivaldybių tarybų rinkimų data neabejotinai turi įtakos politikų leksikai ir darbams. Demonstratyviems ir rimtiems. Atsiranda neišvengiamas pavojus, kad politikui kils noras pažadėti daugiau nei jis gali, o rinkėjui – nusivilti, pasirinkus į gražų popierėlį įvyniotą tuščią pažadą. Šiuo įtemptu laikotarpiu kalbinu vieną ryškiausių Lietuvos liberalų, kurio profesionalios politikos karjeros pasiekimų sąrašas daro įspūdį. Eugenijus Gentvilas netrumpą laikotarpį buvo Klaipėdos meru, parlamentaru, Ūkio ministru ir laikinai ėjo net Ministro pirmininko pareigas. Garbingai 5-erius metus nešiojęs Europos parlamentaro mundurą, jį išmainė į Klaipėdos uosto vadovo iššūkius. Su politika neatsisveikinęs liberalas šiuo metu yra ir Klaipėdos liberalų vedlys rinkimuose į savivaldybės tarybą. Interviu Eugenijus atskleidžia ką jam reiškia liberalizmas, kaip pavyko pasiekti politinių aukštumų apie kurias svajoja jauni politikai ir dalinasi receptu, kaip laimėti rinkimus, turint tvirtą liberalo stuburą.
Klausimai Eugenijui Gentvilui:
Eugenijau, esate sėkmingas politikas, vienas ryškiausių ir žinomiausių liberalų politikų Lietuvoje. Kaip pavyko to pasiekti?
Visada buvau „aktyvistas“, tačiau jokiai politinei partijai nepriklausiau iki 1993 m. Tada, po Sąjūdžio pralaimėtų 1992 m. Seimo rinkimų, teko vadovauti kandidato į Prezidentus S. Lozoraičio rinkimų štabo techniniam darbui, bendrauti su įvairių partijų, kurios rėmė S. Lozoraitį, atstovais. Viliojimų buvo visokių, bet 1993 m. rugpjūtį sukirtau rankomis su Liberalų sąjunga. Kaip žinote, partijas teko keisti dėl susijungimų ir skilimų, bet liberalu vis vien išlikau.
Daug teko mokytis, skaityti. Tuo metu Lietuvoje labai aktyvią šviečiamąją veiklą vykdė Vokietijos liberalų F. Numano fondas. Jo renginių metu daug kas praėjo politikos pradžiamokslį ir susiformavo kaip tikri liberalai.
Man buvo kiek lengviau – turėjau praktinės politikos patirties, nes 1990 m. buvau išrinktas į LR Aukščiausiąją Tarybą – Atkuriamąjį Seimą.
Gerai supratau, kad be patirties užimti atsakingus postus yra rizikinga ar net kvaila. 1995 m. buvau vienintelis liberalas, išrinktas į Klaipėdos Tarybą. Tačiau konservatoriai, kurių savivaldybės Taryboje buvo net 11, oficialiai pasiūlė man tapti miesto meru. Atsisakiau, nes supratau, kad būsiu valdomas meras konservatorių „ kišenėje“. Užtat 1997 m. į miesto Tarybą pateko jau 6 liberalai. Štai tada ir tapau meru – su savo komanda ir jau su patirtimi.
Ir šiandien nenoriu, kad į savivaldą ateitų nepasirengę mūsų žmonės. Tikiuosi, kad būdamas Europarlamento narys ir organizuodamas daug šviečiamųjų renginių Liberalų sąjūdžio nariams, nemažai prisidėjau prie to, kad mūsų žmonės savivaldybių Tarybose atrodytų solidžiai. Turiu parodyti, kad atvedame parengtus žmones, o ne nuviliotus nuo šou scenos ar atvestus iš bulvių lauko.
Ar profesionalaus politiko karjeroje niekada nesuabejojote dėl liberalizmo vertybių? Juk jos ne visuomet atrodo „patogios“ politikams.
Liberalizmu niekada neteko suabejoti. Liberalų principai man yra harmonija, lyg kokia daugybos lentelė ar muzikos natos – viskas sudėliota teisingai!
Žinoma, praktinėje veikloje dažnai esi priverstas vykdyti įstatymus, kurie nėra paremti liberaliais principais. Be to, sprendžiant konkretaus žmogaus problemą, teko būti ir dalintoju bei skirstytoju – nepapasakosi juk žmogui apie liberalizmą…
Dažnai yra sakoma, kad socialinė rūpyba yra visai ne liberalus reikalas. Nesąmonė! Tai kaip tik yra ta sfera, kurią bando užimti kairuoliai. O man pačiam, dirbant meru, yra tekę suburti socialinių paslaugų sistemą mieste, paremtą liberaliais konkurencijos ir efektyvumo principais, pritraukiant platų ir aktyvų nevyriausybinį sektorių.
Taigi, su liberalizmu viskas gerai. Tik reikia rodyti ir įrodyti jo pranašumus, negalvojant apie „patogumus“. Jei nesiremsi jokiais principais, greitai tapsi populistu.
Artėja savivaldybių rinkimai. O jūs, regis, žinote receptą, kaip sėkmingai startuoti ir laimėti rinkimus. Įvardinkite dalykus, kurie, jūsų nuomone, yra esminiai pergalei.
Visada kolegoms sakau – nešaudykime pro šalį, nenorėkime įtikti visiems rinkėjams. Todėl reikia „atrasti“ potencialius liberalų rinkėjus ir kalbėti jiems jų kalba ir terminais. Kasmet surengiame sociologines apklausas Klaipėdoje ir nustatome, kas yra mūsų rinkėjai, kokie jų lūkesčiai bei interesai.
Kita vertus, turi būti kasdienis darbas tam, kad liberalių pažiūrų rinkėjai plačioje pasiūloje pasirinktų būtent mus. Aktyvus darbas, nuoširdus bendravimas leidžia rinkimų dieną pritraukti ir kitus rinkėjus, kurie savęs nevadina liberalių pažiūrų žmonėmis.
Tačiau kiekvienas politikas turi įsisąmoninti, kad po rinkimų jis privalo dirbti su visais rinkėjais, o ne tik su „savais“. Tai būtina ne tam, kad pritrauktum naujus žmones, o todėl, kad tokia yra kiekvieno savivaldos politiko pareiga.
Esate Klaipėdos liberalų lyderis. Kuo stiprūs yra Klaipėdos liberalai ir kokias permainas jie atneštų laimėje daugumą Klaipėdoje?
Klaipėdos liberalai yra tikrai išprusę, daug rašantys ir kuriantys. Kasmet miestelėnams surengiame bent po 2-3 viešus renginius, dažnai organizuojame viešas diskusijas.
Mūsų žmonės ambicingi, tačiau dėl postų niekada nebuvo „mirtinų“, nesąžiningų kovų. Visi suvokia liberalų stiprybę ne kaip posto iškovojimą sau, bet kaip visos partijos pajėgumą gerai pasirodyti rinkimuose. Manau, iš čia mūsų stiprybė.
Žinoma, buvo ir tokių skyriaus narių, kurie vadovavosi principu – „man, mano, dėl manęs“. Jie ilgai pas mus neišsilaikė. Ne dėl to, kad juos pašalinome, bet dėl to, kad patys suprato, jog Klaipėdos liberalai gyvena pagal kitą principą – atvira konkurencija vardan komandos stiprumo.
Politikas yra profesija. Koks yra geras savivaldybės politikas? Kokiomis savybėmis pasižymi meras už kurį balsuoja Eugenijus Gentvilas?
Savivaldybės politika vis tik nėra profesija, išskyrus mero ir vicemero pareigas. Todėl labiausiai vertinu tuos, kurie dirba iš entuziazmo, norėdami gero miestui ir jo žmonėms.
O štai merui be nuoširdaus darbo dar reikia ir kitų savybių. Lankstumo ir sugebėjimo pasiekti kompromisą reikia Tarybos darbe bei derinant visuomenės interesų grupių poreikius. O dirbant su administracija būtinas kietumas, racionalūs vadybiniai sprendimai, principingumas.
Svarbiausia, vis tik, yra nuoširdus darbas, negailint laiko. Tai darbas be darbo valandų ir be savaitgalių, būsimas meras turi tą suprasti ir tam pasiryžti.