Valdžia ruošia pataisas, pagal kurias valstybės biudžeto skylės bus lopomos valstybės įmonių lėšomis. Dėl to labiausiai nukentės uostas.
Ambicingos investicijos
Dėl smarkiai išaugusios krovos, kuri šiemet gali siekti net 37 mln. tonų, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija gaus ir didžiausias visų laikų metines pajamas.
Per tris šių metų ketvirčius Uosto direkcijos pajamos sudarė per 125 mln. litų. Atmetus uosto eksploatavimo išlaidas, atlyginimus, grynasis pelnas per tris ketvirčius sudarė per 70 mln. litų.
Metinis Uosto direkcijos pelnas planuojamas apie 100 mln. litų.
Šie pinigai jau buvo numatyti tolesnėms investicijos į uostą.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ekonomikos ir finansų direktorius Martynas Armonaitis teigė, kad Uosto direkcija yra pasirašiusi sutarčių su rangovais už 490 mln. litų. Iš jų jau įvykdyta už 109 mln. litų, liko dar 380 mln. litų. Iš tos sumos 122 mln. litų sudaro ES fondų lėšos ir 258 mln. litų Uosto direkcijos pinigai.
Investicijos turi būti įsisavintos per artimiausius dvejus metus.
Stumia į bankų globą
Žinia, kad valdžios institucijos priešrinkiminiais metais pažadams vykdyti dividendų forma planuoja atriekti iš valstybės įmonių net 50 proc. jų pelno dalies, griauna visus Uosto direkcijos planus. Valstybės biudžeto pajamų skiltyje numatyta, kad Uosto direkcijos pelno turi būti sumokėta 52 mln. litų.
„Vyriausybės nariams esu sakęs, kad jei paimama apie 20 mln. litų iš Uosto direkcijos, ji dar ištemptų kitų metų investicinę programą. Bet jei valstybės reikmėms bus paimama 50 mln. litų, direkcija gali būti priversta belstis į komercinių bankų duris“, – svarstė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Eugenijus Gentvilas.
„Nesakau, kad įvyktų tragedija. Pagal pelno normą valdomam turtui Uosto direkcija yra šalyje pelningiausiai dirbanti stambi įmonė. Mes pajėgūs skolintis ir iš bankų“, – svarstė E. Gentvilas.
Šiuo atveju galima tik svarstyti, ar protinga valstybės politika, kuri imdama pinigus iš valstybės įmonės, stumia ją į komercinių bankų globą.
Gali smogti biudžetui
Uostas yra ta sritis, kur investuoti pinigai greitai atsiperka.
Dėl uoste sukurtos pridėtinės vertės ją gauna ir daugybė verslo struktūrų už uosto ribų.
„Jei valstybei turėsime sumokėti 52 mln. litų, akivaizdu, kad pirmiausiai vykdysime tuos projektus, kurie yra remiami ES lėšomis. Pakibtų tie projektai, kurie vykdomi pagal dvišales sutartis su uosto naudotojais“, – tikino E.Gentvilas.
Sprendimas atriekti iš valstybės įmonių dalį pinigų, aiškiai prieštarauja uosto interesams. Iki šiol uostas buvo plėtojamas be jokių valstybės investicijų. Tai buvo daroma iš paties uosto lėšų. Uosto direkcija buvo atleista nuo pelno mokesčio. Tik nuosekliai vykdoma Klaipėdos uosto investicijų programa leido jam konkuruoti su aplinkiniais uostais.
Nepamatuotas noras Uosto direkcijos lėšomis užkaišyti biudžeto skyles gali dar labiau smogti biudžetui.
Klaipėdos uoste dirbančios įvairios kompanijos per metus sumoka apie 110 mln. litų pelno mokesčio.
Sumažinus Uosto direkcijos investicijas, uosto kompanijoms bus sunkiau išsilaikyti vis labiau didėjančioje konkurencinėje kovoje su kitais uostais dėl krovinių. Uosto kompanijos gali neatlaikyti konkurencinės kovos ir bankrutuoti. Tada valstybė negautų ne tik pelno, bet ir socialinių mokesčių. Tuomet valstybės praradimai gali būti gerokai didesni nei dabar keliomis dešimtimis milijonų laikinai užkamšytos skylės.