Seimas priėmė ilgai lauktą Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą. Priėmė kaip reta vieningai – 88 balsai „už“, 1 – „prieš“, 2 parlamentarai balsuodami susilaikė.
Neabejotina, kad toks įspūdingas teigiamas rezultatas pasiektas dėl kryptingo šio įstatymo kūrėjų ir priėmimo iniciatorių darbo. Tarp jų buvo garsiai girdimas Liberalų sąjūdžio frakcijos ir Žmogaus teisių komiteto narės parlamentarės Dalios Kuodytės bei koalicijos „Moters teisės – visuotinės žmogaus teisės“ ir Liberalų sąjūdžio Klaipėdos miesto skyriaus tarybos narės Dianos Stankaitienės balsai.
„Iki šiol visos Europos akyse Lietuva buvo tarsi juoda dėmė, kuri toleravo smurtautojus ir buvo jiems atlaidi. Svarbiausia, kad šiuo įstatymu mes pagaliau apsaugosime šimtus moterų ir vaikų, kurie kasdien patiria smurtą. Pagaliau baigsime taikyti dvigubus standartus, kai vieni smurto atvejai vertinami kaip „normalūs“ ar net „tinkami“ arba „atleistini“. Bet kokia smurto apraiška kelia grėsmę, pažeidžia žmogaus teises“, – tvirtino koalicijos „Moters teisės – visuotinės žmogaus teisės“ narė, kuri yra viena naujojo įstatymo iniciatorių D. Stankaitienė.
„Bene ketverius metus kalbėjome ir derinome šį įstatymo projektą. Tokio įstatymo, reglamentuojančio smurtą artimoje aplinkoje, iki šiol neturėjome vieninteliai visoje Europos Sąjungoje. Todėl šiandien išties yra pagrindo džiaugtis visiems. Ne tik kone trečdaliui Lietuvos moterų, kurios, kaip rodo apklausos, yra patyrusios smurtą“, – teigė Liberalų sąjūdžio frakcijos narė, viena įstatymo pataisų iniciatorių D. Kuodytė.
Ji tiki, kad priimtas įstatymas taps svarbiu žingsniu siekiant pažaboti smurtautojus. Tačiau priduria: „Įstatymas – tik popieriaus lapelis su juodomis raidytėmis. Kai visi pradėsime garsiai kalbėti, koks blogis yra smurtas, kai vyrai pradės apie tai kalbėti, kai iš mūsų kalbos dings juokeliai, kad jei myli, tai muša, tuomet bus didžioji pergalė. Dar svarbiau, kad kiekviena moteris, patirianti smurtą, suprastų, kad ji patiria smurtą, žinotų kur kreiptis, ir žinotų, kad jai privalo padėti“.
Parlamentarės manymu, iki šiol galiojusi teisinė sistema veikė tarsi apversta aukštyn kojomis – dažnai smurtą patyręs asmuo turi ne tik iškęsti dvasinį ir fizinį skausmą, bet ir išsikelti iš savo namų. „Taigi, auka tarsi tampama du kartus. Naujojo įstatymo tikslas – įtvirtinti, kad smurtą patyręs asmuo būtų ginamas iš karto bei siekti kuo greičiau įvertinti smurtautojo veiksmus“, – teigė Žmogaus teisių komiteto narė D. Kuodytė.
Ji pabrėžė, kad naujuoju įstatymu pirmą kartą aiškiai pasakoma, kad smurtas artimoje aplinkoje priskiriamas prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų. „Taigi, tai nėra joks nekaltas „buitinis konfliktas“, kaip dabar įvardijami smurto atvejai“, – teigė D. Kuodytė.
Vienas didžiausių naujojo įstatymo laimėjimų, anot D. Kuodytės, yra tai, kad aukai nebereikės pačiai rašyti pareiškimo, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme užfiksuota, kad patys policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą arba būdami to įvykio liudininkai, užrašo duomenis apie smurto artimoje aplinkoje faktą ir pradeda ikiteisminį tyrimą.
Įstatymu taip pat užfiksuotas įsipareigojimas smurtautojui nedelsiant išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena kartu su smurtą patyrusiu asmeniu. Laikiną iškeldinimą, pagal įstatymą, privalo užtikrinti policijos pareigūnai.
D. Kuodytė priminė, kad rengto įstatymo pavadinimą teko koreguoti dėl Vyriausybės intencijų „šeimos“ sąvoką išimtinai sieti su sutuoktiniais ir jų vaikais.
Dėl to pradinis „Apsaugos nuo smurto šeimoje“ įstatymas buvo pakeistas – jame sąvoką „šeima“ pakeitė „artima aplinka“. „Artima aplinka“ naujuoju įstatymu įvardijama aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ar tvarkantys bendrą ūkį.
PARSISIŲSKITE DIANOS STANKAITIENĖS RINKIMINĮ LAIKRAŠTĮ
PARSISIŲSKITE DIANOS STANKAITIENĖS RINKIMINĮ LANKSTUKĄ
PARSISIŲSKITE DIANOS STANKAITIENĖS RINKIMINĮ ATVIRUKĄ