Dar nepradėti didieji Klaipėdos uosto išorinio ir vidinio laivybos kanalo gilinimo ir platinimo iki 150 m darbai, siekiant 13-14,5 m gylio, o jau rengiamasi skelbti konkursą dėl studijos, turinčios nustatyti, ar yra galimybių gilinti iki 16 m ir daugiau , atlikimo.
Penktadienį vykusiame Klaipėdos valstybinio jūrų uosto tarybos posėdyje Uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas informavo, kad olandai neskuba pradėti didžiųjų gilinimo darbų Klaipėdos uoste. Pastaruoju metu jie prašė leidimo pradėti darbus balandžio 24 d. Uosto direkcija nesutiko ir pareikalavo, kad jų būtų imamasi pirmomis balandžio dienomis.
Kovo pabaigoje turėtų būti baigti danų kompanijos "Rohde Nielsen" atliekami laivybos kanalo tobulinimo darbai, kurių metu turi būti iškasta 460 tūkst. kub. m grunto. Šiuo metu danai jau atliko apie 80 proc. darbų. Iš pradžių dėl danų darbų olandai negalėjo pradėti savo. Tačiau jau nuo vasario pradžios jiems atlaisvintas darbų frontas, bet jie vis kažkodėl atidėlioja. Kovo 26 d. planuojama atlikti batimetrinius matavimus tose vietose, kur dirbo danai, ir per 14 dienų parengti technines užduotis olandams. Manoma, kad jie darbus pradės ne vėliau kaip balandžio 10-12 d. Jie bus atliekami etapais, pradedant bus nuo 10 krantinės ir einant į pietus.
Konkursą iš šešių kompanijų laimėjusi atlikti didžiausius Klaipėdos uosto istorijoje uosto laivybos kanalo gilinimo ir platinimo darbus olandų kompanija "Van Oord Dredging and Marine Contractors BV" turės padaryti per metus. Projekto vertė – 131 mln. Lt, iš jų 84 mln. Lt – Europos Sąjungos (ES) lėšos. Taigi kitų metų pavasarį, tikimasi, jog gylis nuo 10 krantinės iki Malkos įlankos bus 13-14,5 m. 2013-aisiais gilinimo darbus numatoma atlikti Malkų įlankoje.
Šiemet turėtų būti pradėti ir gilinimo darbai Kiaulės Nugaros salos link, susiję su suskystintų gamtinių dujų terminalo statyba, tačiau dar nėra pasirašytos sutarys. Tikimasi, kad iki metų pabaigos bus parengtas laivų dujovežių apsisukimo rato projektas.
Krovos ir gylio perspektyvos
Šiemet balandį bus skelbiamas konkursas dėl 16-16,5 m gylio Klaipėdos uoste poveikio aplinkai vertinimo studijos. Šioje srityje Uosto direkcija tikisi bendradarbiauti su Klaipėdos universitetu, gauti šiems darbams ES lėšų ir ištirti, koks būtų maksimaliai leistinas gylis.
Penktadienį Uosto tarybos posėdyje vokiečių kompanijos "Inros Lackner" ir partnerių atstovai vėl jau trečią kartą pristatė galutinę kompleksinės ilgalaikės (iki 2030 metų) Klaipėdos uosto plėtros programos ataskaitą. Pagaliau Uosto taryba jai pritarė.
Pagal atliktą studiją 2015 m. Klaipėdos uoste turėtų būti kraunama 50 mln. t, o 2030-aisiais – 82 mln. t krovinių. Šiemet, pagal krovos kompanijų pateiktus duomenis, Klaipėdos uostas turėtų perkrauti 40,7 mln. t krovinių. Pasak E. Gentvilo, pagilinus farvaterį iki 14,5 m, 50 mln. t gali būti pasiekta be papildomų investicijų, turimos infrastruktūros pakaktų. 63 mln. t per metus apyvarta įmanoma tik dedant papildomas investicijas tiek Uosto direkcijai, tiek krovos kompanijoms. Tačiau E. Gentvilas nemano, kad dabartiniame uoste galėtų tilpti 80 mln. t krovinių.
Anot jo, tai tik teorinė galimybių riba, jeigu kiekvieną minutę vienam laivui atsišvartavus prisišvartuotų naujas.
Ekspertų manymu, ekonominiu finansiniu požiūriu daugiausia naudos duos
82-100 krantinių, kuriomis naudojasi LKAB "Klaipėdos Smeltė", rekonstrukcija. Objektas, pareikalausiantis mažiausiai investicijų ir duosiantis didžiausias naudos, būtų nulinė krantinė, esanti šalia uosto vartų. Daugiausia naudos tiek Klaipėdai, tiek Lietuvai duotų pietinės uosto dalies išvystymas.
Studijoje aptariamos ne tik rezervinės, bet ir formuojamos naujos teritorijos Klaipėdos uoste. Tiesa, rezervinės teritorijos, pasak E. Gentvilo, iš Uosto direkcijos atimtos Administracinio teismo sprendimu, nes Vyriausybė jas priskyrė Uosto direkcijai, bet nepaskalbė "Valstybės žiniose".
Šiuo metu Uosto direkcija įgyvendina užteršto grunto aikštelės įrengimo projektą. Iš AB Vakarų laivų gamyklos plaukiojančiųjų dokų duobių bus išsiurbtas užterštas gruntas, supilamas akvatorijoje ir taip atsiras nauja teritorija, kuri kada nors bus nuomojama naujiems uosto naudotojams.
http://www.ve.lt/naujienos/jura/didysis-gilinimas-uoste-prasides-balandi-704758/
Dar nepradėti didieji Klaipėdos uosto išorinio ir vidinio laivybos kanalo gilinimo ir platinimo iki 150 m darbai, siekiant 13-14,5 m gylio, o jau rengiamasi skelbti konkursą dėl studijos, turinčios nustatyti, ar yra galimybių gilinti iki 16 m ir daugiau , atlikimo.
Penktadienį vykusiame Klaipėdos valstybinio jūrų uosto tarybos posėdyje Uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas informavo, kad olandai neskuba pradėti didžiųjų gilinimo darbų Klaipėdos uoste. Pastaruoju metu jie prašė leidimo pradėti darbus balandžio 24 d. Uosto direkcija nesutiko ir pareikalavo, kad jų būtų imamasi pirmomis balandžio dienomis.
Kovo pabaigoje turėtų būti baigti danų kompanijos "Rohde Nielsen" atliekami laivybos kanalo tobulinimo darbai, kurių metu turi būti iškasta 460 tūkst. kub. m grunto. Šiuo metu danai jau atliko apie 80 proc. darbų. Iš pradžių dėl danų darbų olandai negalėjo pradėti savo. Tačiau jau nuo vasario pradžios jiems atlaisvintas darbų frontas, bet jie vis kažkodėl atidėlioja. Kovo 26 d. planuojama atlikti batimetrinius matavimus tose vietose, kur dirbo danai, ir per 14 dienų parengti technines užduotis olandams. Manoma, kad jie darbus pradės ne vėliau kaip balandžio 10-12 d. Jie bus atliekami etapais, pradedant bus nuo 10 krantinės ir einant į pietus.
Konkursą iš šešių kompanijų laimėjusi atlikti didžiausius Klaipėdos uosto istorijoje uosto laivybos kanalo gilinimo ir platinimo darbus olandų kompanija "Van Oord Dredging and Marine Contractors BV" turės padaryti per metus. Projekto vertė – 131 mln. Lt, iš jų 84 mln. Lt – Europos Sąjungos (ES) lėšos. Taigi kitų metų pavasarį, tikimasi, jog gylis nuo 10 krantinės iki Malkos įlankos bus 13-14,5 m. 2013-aisiais gilinimo darbus numatoma atlikti Malkų įlankoje.
Šiemet turėtų būti pradėti ir gilinimo darbai Kiaulės Nugaros salos link, susiję su suskystintų gamtinių dujų terminalo statyba, tačiau dar nėra pasirašytos sutarys. Tikimasi, kad iki metų pabaigos bus parengtas laivų dujovežių apsisukimo rato projektas.
Krovos ir gylio perspektyvos
Šiemet balandį bus skelbiamas konkursas dėl 16-16,5 m gylio Klaipėdos uoste poveikio aplinkai vertinimo studijos. Šioje srityje Uosto direkcija tikisi bendradarbiauti su Klaipėdos universitetu, gauti šiems darbams ES lėšų ir ištirti, koks būtų maksimaliai leistinas gylis.
Penktadienį Uosto tarybos posėdyje vokiečių kompanijos "Inros Lackner" ir partnerių atstovai vėl jau trečią kartą pristatė galutinę kompleksinės ilgalaikės (iki 2030 metų) Klaipėdos uosto plėtros programos ataskaitą. Pagaliau Uosto taryba jai pritarė.
Pagal atliktą studiją 2015 m. Klaipėdos uoste turėtų būti kraunama 50 mln. t, o 2030-aisiais – 82 mln. t krovinių. Šiemet, pagal krovos kompanijų pateiktus duomenis, Klaipėdos uostas turėtų perkrauti 40,7 mln. t krovinių. Pasak E. Gentvilo, pagilinus farvaterį iki 14,5 m, 50 mln. t gali būti pasiekta be papildomų investicijų, turimos infrastruktūros pakaktų. 63 mln. t per metus apyvarta įmanoma tik dedant papildomas investicijas tiek Uosto direkcijai, tiek krovos kompanijoms. Tačiau E. Gentvilas nemano, kad dabartiniame uoste galėtų tilpti 80 mln. t krovinių.
Anot jo, tai tik teorinė galimybių riba, jeigu kiekvieną minutę vienam laivui atsišvartavus prisišvartuotų naujas.
Ekspertų manymu, ekonominiu finansiniu požiūriu daugiausia naudos duos
82-100 krantinių, kuriomis naudojasi LKAB "Klaipėdos Smeltė", rekonstrukcija. Objektas, pareikalausiantis mažiausiai investicijų ir duosiantis didžiausias naudos, būtų nulinė krantinė, esanti šalia uosto vartų. Daugiausia naudos tiek Klaipėdai, tiek Lietuvai duotų pietinės uosto dalies išvystymas.
Studijoje aptariamos ne tik rezervinės, bet ir formuojamos naujos teritorijos Klaipėdos uoste. Tiesa, rezervinės teritorijos, pasak E. Gentvilo, iš Uosto direkcijos atimtos Administracinio teismo sprendimu, nes Vyriausybė jas priskyrė Uosto direkcijai, bet nepaskalbė "Valstybės žiniose".
Šiuo metu Uosto direkcija įgyvendina užteršto grunto aikštelės įrengimo projektą. Iš AB Vakarų laivų gamyklos plaukiojančiųjų dokų duobių bus išsiurbtas užterštas gruntas, supilamas akvatorijoje ir taip atsiras nauja teritorija, kuri kada nors bus nuomojama naujiems uosto naudotojams.
http://www.ve.lt/naujienos/jura/didysis-gilinimas-uoste-prasides-balandi-704758/