Demokratijos kaina arba neatremiamas pasiūlymas neringiškiams

 

Spalio 10-ąją pasaulis švenčia vietos savivaldos dieną. Šią dieną demokratiškų šalių piliečiai mini artimiausiai žmogaus esančios demokratiškai renkamos valdžios svarbą. Visi žino, jog demokratija turi savo kainą, kuri išmatuojama pinigais, bet kur kas dažniau demokratija yra brangesnė laiku, kuris būna praleistas ieškant geriausio ir priimtiniausio sprendimo. Mažiausiai diskusijų būna ten, kur valdžią uzurpuoja vienintelė ir nepakeičiama dauguma. Tačiau šiandien norisi pakalbėti apie demokratijos kainą pinigine išraiška Lietuvos savivaldoje.
Lietuvos savivaldybių biudžetai yra labai skirtingi, svyruojantys nuo 1680lt/gyventojui Kauno rajono savivaldybėje iki 6110lt/gyventojui Neringoje (2400lt/gyv. Klaipėdos m.). Principai, kaip sudaromi Lietuvos savivaldybių biudžetai, dažnai nėra aiškūs net savivaldybių finansų specialistams. O dažnas mokesčių mokėtojas nustemba sužinojęs, jog savivaldybių biudžetai yra suformuojami finansų ministerijoje ir tvirtinami Seime, savivaldybėms formaliai tik adaptuojant savo veiklą pagal juos. Dėl šios biudžetų sudarymo metodikos neteisingumo, nesistematiškumo ir neskaidrumo, ne kartą yra pasisakęs net Konstitucinis teismas, o apie šią gilią problemą ištisai diskutuojama Lietuvos savivaldybių asociacijoje.
Aišku yra tik vieną- savivaldybių biudžetai yra politiniai. Tai geriausiai pailiustravo premjeras pavasarį pažadėdamas Vilniaus merui ir dabartiniame 2014 metų biudžeto projekte kilstelėjęs sostinės biudžetui paliekamą gyventojų pajamų mokestį nuo 42% iki 48%, t.y. maždaug 70-100 milijonų  litų daugiau. Į savivaldybių asociacijos klausimą „iš kur paims“ premjeras neatsakė, bet visi nutuokia, jog tai bus viena kita arba solidariai visos likusios savivaldybės. O į klausimus kodėl Lietuvoje egzistuoja 3 savivaldybės donorės (Klaipėdos, Kauno ir Vilniaus) arba klausimus, kodėl kurortų savivaldybės turi gauti didesnius biudžetus nei likusios, niekas net nesistengia sistemingai atsakyti. Vien 2013 m. Klaipėda dėl savo donorės statuso neteko 23 milijonų litų biudžeto pajamų, o pavyzdžiui 2012m. dėl per gero planinių mokesčių surinkimo Klaipėdos m. sav. kitoms savivaldybėms turėjo pervesti 8,5 milijonus litų taip vadinama bendrąja biudžeto kompensacija. Grubiai tariant, dėl esamos metodikos netenkame po 1 „Švyturio“ krepšinio areną kas 2 metus.
Galimai sakysite, jog kalbu su pavydu apie dideles pajamas turinčias savivaldybes. Greičiausiai Jūs teisūs, bet pavydas yra racionalus jausmas, kai kalba eina apie mūsų klaipėdiečių mokesčių mokėtojų pinigus. Tačiau egzistuoja savivaldybių, kurių mokesčių mokėtojams nė kiek nepavydžiu už jų savivaldybių išlaidų eilutes. Šiuo atveju, didžiausiomis pajamomis besidžiaugiantiems neringiškiams, turėtų būti skaudžiausia, jog jiems valdžia yra proporcingai ir nominaliai brangiausia Lietuvoje. Vienam neringiškiui jo valdžios viešojo administravimo funkcija kainuoja brangiausiai Lietuvoje- 790 lt/metus. Palyginimui, Lietuvos pigiausios Klaipėdos m. savivaldybės viešasis administravimas uostamiesčio gyventojui tekainuoja 39lt/metus. Kito tyrimo rezultatai Neringos išlaidos biurokratijos kaštus gyventojui vertina 1919lt, palyginti su Klaipėdos miesto 69lt. Abiem atvejais- Neringos savivaldybės biurokratijos savikaina yra 20 kartų didesnė negu Klaipėdos miesto.
Šaltinis: LR Vidaus Reikalų ministerijos „2012 metų savivaldybių veiklos tyrimas“
Jei neringiškiams kažkada nepasisektų ir dėl nesuprantamos valstybės metodikos sudarinėjant savivaldybių biudžetus tektų gyventi ne su 6110lt/gyventojui, o su tokiu biudžetu kaip klaipėdiečiams, t.y. už 2400lt/metus gyventojui, jų savivaldos biurokratija sunaudotų 33% viso jų metinio biudžeto. Situacija, rodos, supanašėtų į baudžiavos laikus, nes ir geriausiai dirbanti demokratinė valdžia, suvartojanti trečdalį sumokamų mokesčių, negali atlaikyti jokios argumentuotos kritikos.
Išeitis yra. Neringiškių vietoje, imčiau rimtai svarstyti galimybę prisijungti prie Klaipėdos miesto savivaldybės išlaikant seniūnijos statusą. Kviesdamas kaimynus atlikti visuotinę gyventojų apklausą šiuo klausimu, visų pirmą žvelgiu į Neringos biurokratinį aparatą, kuris 3 900 gyventojų turinčiai Neringai kasmet kainuoja 3,1 milijonus litų, lyginant su 6,5 milijonais litų 168 000 gyventojų turinčiai uostamiesčio savivaldybės biurokratijai išlaikyti.
Su klaipėdietišku efektyvumu galima būtų toleruoti ir riebiai apmokamą bei išsipūtusią Neringos seniūniją, kuriai ir milijoną litų siekiantis biudžetas būtų tikrai dosnus likimas po reorganizacijos. O sujungus savivaldybes visus neringiškius visą jų gyvenimą galima būtų atleisti nuo nekilnojamojo turto mokesčių (1,2M lt), žemės nuomos mokesčių (0,4M Lt) ir atliekų tvarkymo rinkliavų (0,7M Lt), visų kitų paslaugų kokybę išlaikant esamame lygyje.
Reikėtų papildomos analizės ar tokios išlaidos yra dėl mažo Neringos savivaldybės dydžio ar dėl kitų, kur kas žmogiškesnių priežasčių, bet būdamas neringiškiu imčiau rimtai svarstyti Klaipėdos pasiūlymą. Kita vertus, jei Lietuvos biudžetų sudarymo metodika yra palankesnė mažiesiems miesteliams, manau subrendo laikas pradėti realiai svarstyti Klaipėdos miesto suskaidymo scenarijų į 5 skirtingas savivaldybes, kurių vienai- Melnragės ir Girulių savivaldybei galėtumėme suteikti kurorto statusą.
Su spalio 10-ąją, pasauline vietos savivaldos diena, kuri nebūtinai turi kainuoti brangiai!

Spalio 10-ąją pasaulis švenčia vietos savivaldos dieną. Šią dieną demokratiškų šalių piliečiai mini artimiausiai žmogaus esančios demokratiškai renkamos valdžios svarbą. Visi žino, jog demokratija turi savo kainą, kuri išmatuojama pinigais, bet kur kas dažniau demokratija yra brangesnė laiku, kuris būna praleistas ieškant geriausio ir priimtiniausio sprendimo. Mažiausiai diskusijų būna ten, kur valdžią uzurpuoja vienintelė ir nepakeičiama dauguma. Tačiau šiandien norisi pakalbėti apie demokratijos kainą pinigine išraiška Lietuvos savivaldoje.

Lietuvos savivaldybių biudžetai yra labai skirtingi, svyruojantys nuo 1680lt/gyventojui Kauno rajono savivaldybėje iki 6110lt/gyventojui Neringoje (2400lt/gyv. Klaipėdos m.). Principai, kaip sudaromi Lietuvos savivaldybių biudžetai, dažnai nėra aiškūs net savivaldybių finansų specialistams. O dažnas mokesčių mokėtojas nustemba sužinojęs, jog savivaldybių biudžetai yra suformuojami finansų ministerijoje ir tvirtinami Seime, savivaldybėms formaliai tik adaptuojant savo veiklą pagal juos. Dėl šios biudžetų sudarymo metodikos neteisingumo, nesistematiškumo ir neskaidrumo, ne kartą yra pasisakęs net Konstitucinis teismas, o apie šią gilią problemą ištisai diskutuojama Lietuvos savivaldybių asociacijoje.

Aišku yra tik vieną- savivaldybių biudžetai yra politiniai. Tai geriausiai pailiustravo premjeras pavasarį pažadėdamas Vilniaus merui ir dabartiniame 2014 metų biudžeto projekte kilstelėjęs sostinės biudžetui paliekamą gyventojų pajamų mokestį nuo 42% iki 48%, t.y. maždaug 70-100 milijonų  litų daugiau. Į savivaldybių asociacijos klausimą „iš kur paims“ premjeras neatsakė, bet visi nutuokia, jog tai bus viena kita arba solidariai visos likusios savivaldybės. O į klausimus kodėl Lietuvoje egzistuoja 3 savivaldybės donorės (Klaipėdos, Kauno ir Vilniaus) arba klausimus, kodėl kurortų savivaldybės turi gauti didesnius biudžetus nei likusios, niekas net nesistengia sistemingai atsakyti. Vien 2013 m. Klaipėda dėl savo donorės statuso neteko 23 milijonų litų biudžeto pajamų, o pavyzdžiui 2012m. dėl per gero planinių mokesčių surinkimo Klaipėdos m. sav. kitoms savivaldybėms turėjo pervesti 8,5 milijonus litų taip vadinama bendrąja biudžeto kompensacija. Grubiai tariant, dėl esamos metodikos netenkame po 1 „Švyturio“ krepšinio areną kas 2 metus.

Galimai sakysite, jog kalbu su pavydu apie dideles pajamas turinčias savivaldybes. Greičiausiai Jūs teisūs, bet pavydas yra racionalus jausmas, kai kalba eina apie mūsų klaipėdiečių mokesčių mokėtojų pinigus. Tačiau egzistuoja savivaldybių, kurių mokesčių mokėtojams nė kiek nepavydžiu už jų savivaldybių išlaidų eilutes. Šiuo atveju, didžiausiomis pajamomis besidžiaugiantiems neringiškiams, turėtų būti skaudžiausia, jog jiems valdžia yra proporcingai ir nominaliai brangiausia Lietuvoje. Vienam neringiškiui jo valdžios viešojo administravimo funkcija kainuoja brangiausiai Lietuvoje- 790 lt/metus. Palyginimui, Lietuvos pigiausios Klaipėdos m. savivaldybės viešasis administravimas uostamiesčio gyventojui tekainuoja 39lt/metus. Kito tyrimo rezultatai Neringos išlaidos biurokratijos kaštus gyventojui vertina 1919lt, palyginti su Klaipėdos miesto 69lt. Abiem atvejais- Neringos savivaldybės biurokratijos savikaina yra 20 kartų didesnė negu Klaipėdos miesto.

""

Šaltinis: LR Vidaus Reikalų ministerijos „2012 metų savivaldybių veiklos tyrimas“

Jei neringiškiams kažkada nepasisektų ir dėl nesuprantamos valstybės metodikos sudarinėjant savivaldybių biudžetus tektų gyventi ne su 6110lt/gyventojui, o su tokiu biudžetu kaip klaipėdiečiams, t.y. už 2400lt/metus gyventojui, jų savivaldos biurokratija sunaudotų 33% viso jų metinio biudžeto. Situacija, rodos, supanašėtų į baudžiavos laikus, nes ir geriausiai dirbanti demokratinė valdžia, suvartojanti trečdalį sumokamų mokesčių, negali atlaikyti jokios argumentuotos kritikos.

Išeitis yra. Neringiškių vietoje, imčiau rimtai svarstyti galimybę prisijungti prie Klaipėdos miesto savivaldybės išlaikant seniūnijos statusą. Kviesdamas kaimynus atlikti visuotinę gyventojų apklausą šiuo klausimu, visų pirmą žvelgiu į Neringos biurokratinį aparatą, kuris 3 900 gyventojų turinčiai Neringai kasmet kainuoja 3,1 milijonus litų, lyginant su 6,5 milijonais litų 168 000 gyventojų turinčiai uostamiesčio savivaldybės biurokratijai išlaikyti.

Su klaipėdietišku efektyvumu galima būtų toleruoti ir riebiai apmokamą bei išsipūtusią Neringos seniūniją, kuriai ir milijoną litų siekiantis biudžetas būtų tikrai dosnus likimas po reorganizacijos. O sujungus savivaldybes visus neringiškius visą jų gyvenimą galima būtų atleisti nuo nekilnojamojo turto mokesčių (1,2M lt), žemės nuomos mokesčių (0,4M Lt) ir atliekų tvarkymo rinkliavų (0,7M Lt), visų kitų paslaugų kokybę išlaikant esamame lygyje.

Reikėtų papildomos analizės ar tokios išlaidos yra dėl mažo Neringos savivaldybės dydžio ar dėl kitų, kur kas žmogiškesnių priežasčių, bet būdamas neringiškiu imčiau rimtai svarstyti Klaipėdos pasiūlymą. Kita vertus, jei Lietuvos biudžetų sudarymo metodika yra palankesnė mažiesiems miesteliams, manau subrendo laikas pradėti realiai svarstyti Klaipėdos miesto suskaidymo scenarijų į 5 skirtingas savivaldybes, kurių vienai- Melnragės ir Girulių savivaldybei galėtumėme suteikti kurorto statusą.

Su spalio 10-ąją, pasauline vietos savivaldos diena, kuri nebūtinai turi kainuoti brangiai!

Daugiau skaitykite:  http://www.ve.lt/naujienos/nuomones/nuomones/demokratijos-kaina-arba-neatremiamas-pasiulymas-neringiskiams-1068716/