Šiandien naujienų portalas „Delfi“ paskelbė publikaciją „Liberalų sąjūdžio rėmėjai per pastaruosius trejus metus sudarė viešųjų pirkimų sutarčių už maždaug 2 mlrd. litų“.
Publikacija sudaro įspūdį, esą įmonių parama Liberalų sąjūdžiui garantavo joms 2,2 mlrd. litų užsakymų.
Rašinyje teigiama, jog vien Liberalų sąjūdžio rėmėja bendrovė „Hidrostatyba“ yra laimėjusi konkursų ir sudariusi sutarčių už 510 mln. litų. Norime pabrėžti, jog paskutinį kartą Liberalų sąjūdis iš šios bendrovės yra gavęs 5 tūkst. litų paramą 2008 m. spalio 3 d. dar prieš Seimo rinkimus, kai partija buvo opozicijoje.
Antra, esą daugiausiai konkursų laimėjusi kelių tiesimo įmonė – „Fegda“, kurios sudarytų sutarčių suma siekia 452 mln. litų. Liberalų sąjūdis paskutinį kartą 39 tūkst. litų paramą iš šios bendrovės gavo 2008 m. lapkričio 24 d. Tuo metu partijos pirmininkas Eligijus Masiulis nebuvo susisiekimo ministru.
Įdomu ir tai, kad „Delfi“ skaičiuoja praktiškai visas su partijų rėmėjais pasirašytas sutartis, nepriklausomai nuo to, kas skelbė konkursus.
Pavyzdžiui, tos pačios jau minėtos „Fegdos“ didžiausia pasirašyta sutartis yra 169 mln. litų vertės sutartis su Vilniaus miesto savivaldybe, kuri pati organizavo viešųjų pirkimų konkursą.
Kitas panašus pavyzdys yra bendrovė Liberalų sąjūdžio rėmėja „Neiluva“, esą pasirašiusi sutarčių už 100 mln. litų. Liberalų sąjūdis 20 tūkst. litų paramą iš šios bendrovės gavo 2007 m. spalį, kai buvo opozicijoje. Kalbant apie 100 mln. litų vertės sutartis, dauguma jų „Neiluva“ straipsnyje minimu laikotarpiu pasirašė su bendrovėmis „LESTO“, „RST“ ir „VST“, o taip pat su Kauno technologijos universitetu bei savivaldybių švietimo įstaigomis.
Straipsnyje taip pat nurodoma, jog viešųjų pirkimų konkursuose pastaruoju metu esą sekasi bendrovei „Šilutės automobilių keliai“. Kaip įmonės sėkmė nurodoma 60 mln. litų sutarčių suma, nors Liberalų sąjūdis šios bendrovės paramos yra oficialiai atsisakęs.
„Delfi“ taip pat daro prielaidą, kad Liberalų sąjūdžio dėka bendrovė „Alvora“, šių metų pradžioje parėmusi partiją 7 tūkst. litų, galėjo laimėti konkursų už 228 mln. litų. Viešųjų pirkimų komisijos duomenimis iš šios sumos 169 mln. litų sudaro neseniai įmonės pasirašyta sutartis su Vilniaus miesto savivaldybe, ir 5-10 mln. litų vertės sutartys su „Vilniaus energija“, Ignalinos, Jonavos, Visagino, Molėtų šilumos tinklais, „Lietuvos dujomis“.
Tai tik keletas keistų šio straipsnio epizodų. Gaila, jog norint sukelti skandalą ir suskaičiuoti kuo didesnes laimėtų konkursų sumas pasitelkiamas net tas laikotarpis, kai pasirašant sutartis Liberalų sąjūdžio atstovai buvo tik Seimo nariai ir skelbiant viešųjų pirkimų konkursus jie šiame procese net negalėjo dalyvauti. Taip pat neatsižvelgta, kada Liberalų sąjūdis iš straipsnyje minėtų įmonių gavo finansinę paramą. Keista, jog į 2,2 mlrd. sumą įskaičiuotos sutartys su įmonėmis ir įstaigomis, kurios su Liberalų sąjūdžio vadovų veikla neturi nieko bendra.
Liberalų sąjūdis nuolat peržiūri savo finansinius rėmėjus ir skaidrumo vardan yra ne kartą atsisakęs įmonių paramos.
Visų pagrindinių viešųjų pirkimų laimėtojai atrenkami pagal pasiūlytą mažiausios kainos principą, o ne pagal simpatijas ar antipatijas.