Baltijos prospekto rekonstrukcija: iš utopijos – į realybę

Utopiniu projektu vadinta Baltijos prospekto rekonstrukcija įgyja realų vaizdą. Visos trys prospekto sankryžos, turinčios tapti pagrindinėmis į uostą vedančiomis arterijomis, įtrauktos į svarbiausių ekonominių valstybės objektų sąrašą. Nors jau gauti leidimai statybai, dar vis kyla ginčai dėl paties projekto.

Amžiaus projektas

Baltijos prospekto atnaujinimas mainais už leidimą statyti suskystintųjų gamtinių dujų terminalą. Minijos gatvėje užtektų vieno lygio sankryžos, o bus statoma dviejų. Dėl degalinės, esančios ties įvaža į miestą, keičiami sankryžos rekonstrukcijos planai. Tokios legendos sklando dar nė nepradėjus strateginių prospekto statybų.

„Tai yra ne utopinės idėjos. Jei mes neužsibrėšime tokių tikslų, tai jų niekad ir nepasieksime, ir gyvensime akmens amžiuje. Progresas turi vykti, jei reikia išvažiuoti su tais kroviniais, jei uostui reikia perkrauti daugiau, tai reikia rūpintis ne tik geležinkeliais, bet ir magistralėmis“, – įsitikinęs Klaipėdos savivaldybės Urbanistinės plėtros departamento direktorius Kastytis Macijauskas.

„Tai labai reikšmingi projektai miestui. Buvo daug debatų, kaip tas sankryžas įrengti: po žeme ar virš žemės. Iš pradžių atrodė, kad požeminis variantas – pigesnis, bet paaiškėjo, kad teks pakeisti vandens nuotekų ir kanalizacijos tinklus. Sankryžos rekonstrukcija pabrango, bet tuos lietaus kolektorius vis tiek būtų reikėję keisti“, – svarstė buvęs miesto meras Rimantas Taraškevičius.

Preliminariais duomenimis, prospekto rekonstrukcija kainuos daugiau nei ketvirtį milijardo litų. Vien techninių projektų parengimas, įskaitant visus parengiamuosius darbus ir projektų ekspertizę, kainavo 5 milijonus 373 tūkst. litų.

Nebus apkrovimo?

Vyriausybė patvirtino, jog visos trys Baltijos prospekto sankryžos įtrauktos į svarbiausių ekonominių valstybės objektų sąrašą. O pats prospektas yra europinio koridoriaus tęsinys.

Pagal projektuotojų pateiktą statistiką, dabar per parą Baltijos–Minijos sankryža važiuoja 11 tūkst. automobilių, Taikos–Baltijos sankryža – 18 tūkst. mašinų, o Šilutės–Baltijos – 15–17 tūkst. automobilių.

Rekonstravus visas tris sankryžas ir pastačius Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalą, apskaičiuota, kad transporto srautas Baltijos prospekte išaugs 9 proc.

Neslepiama, kad dėl tokio transporto srauto, kuris prognozuojamas, Minijos gatvėje užtektų vieno lygio sankryžos, nors suprojektuotos yra dvi. Kam tokiu atveju reikia išlaidauti?

„Savivaldybė norėjo, kad projektas atspindėtų detalųjį planą, mes tą ir padarėme“, – teigė projekto autorius Mantas Markevičius.

Ginčai dėl projekto

„Kai pirmą kartą atnešė projektinį pasiūlymą, planuota, kad Šilutės plento – Baltijos prospekto sankryža bus tiltas, pakelta estakada, kuria atvažiuoji Vilniaus plentu ir nenusileidi į tą žiedą, o tarsi peršoki jį. Tai buvo logiškiausias sprendimas. Degalinė tokiu atveju liktų apačioje, bet suderinti esą jau nieko negalima. Taip bent jau buvo paaiškinta“, – K.Macijauskas aiškino, kaip estakada projekte virto tuneliu.

Teigiama, kad ne tik dėl degalinės „lendama į žemę“. Pagal skaičiavimus paaiškėjo, kad pagrindinis transporto srautas yra ne Vilniaus, o Šilutės plentu, todėl jį reikėtų rekonstruoti nutiesiant estakadą, o Vilniaus plentu atvykusieji esą tegul važinėja žiedine sankryža. Buvo ir toks planas.

Sunkvežimiai po langais

„Kai pradėjo aiškinti, kad tiltą statys skersai Vilniaus plento ir prabilo apie pigumo variantus, kad jis bus iš gelžbetonio ir toks “balkis„ pasitiks atvykėlius į Klaipėdą, tada jau teko kalbėti ir apie architektūrinį konkursą, kad bent jau vaizdas būtų priimtinas“, – peripetijas atskleidė K.Macijauskas.

„Tiltas gali būti puošmena ir gali būti kartuvės, bet iš anksto tektų susitaikyti su išlaidomis“, – savo poziciją pateikė vicemeras Artūras Šulcas.

Projektuotojai tada pasiūlė kitą variantą, bet kalbėjo, kad požeminis kelias bus brangesnis, bet eksploatacija – pigesnė.

Kai pateikė naujus apskaičiavimus, paaiškėjo, kad požeminis variantas būtų 6 mln. litų pigesnis. Tuomet esą net klausimų nekilo: reikia rengti požeminį, jis atitinka detalųjį planą, nereikės jokių architektūrinių konkursų ir dar bus pigiau.

Tačiau jis pabrango 20 mln. litų dėl inžinerinių tinklų perkėlimo. Nepaisant šio pabrangimo, estakados variantą savivaldybės atstovai atmetė.

„Niekas nešneka, kas būtų, jei šitą sankryžą pakeltų į viršų. Kaip tie sunkvežimiai važiuotų antro, trečio namo aukšto lygyje, juk reikėtų statyti tunelį ant žemės, tai būtų ne šiaip tiltas, kaip užmiestyje, juk ten gyvenamieji kvartalai. Įsivaizduokite, antro trečio aukštų lygyje pro miegamojo langus
 matysite zujančius sunkvežimius. O dar garso problemos, teks statyti apsaugines sienutes, faktiškai tai būtų tunelis ant kolonų“, – keistą perspektyvą dėstė K.Macijauskas.

Valstybės objektas

Projektuotojai tikina, kad pagal galutinį variantą, Baltijos prospekte nebus estakadų, jokių iškilimų, viskas lįs į žemę, bendras vaizdas toks, koks yra dabar, esą nelabai turėtų keistis.

Esami žiedai ir Taikos pr., ir Šilutės pl. išliks, jais ir toliau bus važinėjama. Bus išraustas pažemėjimas, panašiai toks, kaip dar sovietmečiu pastatytas Vilniuje Konstitucijos pr. ir Geležinio Vilko tilto žiedinėje sankryžoje.

„Sankryžoms Baltijos prospekte Klaipėdoje yra nuspręsta suteikti Valstybei svarbaus ekonominio ir kultūrinio objekto statusą. Toms trims Baltijos prospekto sankryžoms jau yra paruošti techniniai projektai, detalieji planai, o Baltijos–Minijos rekonstrukcijai pirmam etapui gautas statybos leidimas. Šitoje stadijoje koreguoti projektą, kažin ar reiktų. Iš esmės kvestionuoti, kad kažką reikia perdaryti, atrodytų keistokai“, – stebėjosi meras V.Grubliauskas.

Kompensacija už terminalą?

Preliminari Baltijos prospekto rekonstrukcijos kaina – apie 300 mln. litų.

Vyriausybės dokumentuose parašyta, esą suprasdama Klaipėdos lūkesčius ir rūpesčius, valdžia sutiktų šį projektą įtraukti į 2014–2020 metų ES paramos programos prioritetinius projektus.

Tai reiškia, kad be konkurencijos būtų gautas finansavimas trims sankryžoms rekonstruoti.

Ar tai tikrai nėra malonė už leidimą statyti dujų terminalą Kuršių mariose?

„Negali būti jokių derybų ar sandorių dėl terminalo saugumo, jei būtų kalbama apie pavojus miestiečiams ir miestui. Tam negali būti jokios kainos, sakyti, kad tai yra atlygis už leidimą statyti terminalą, būtų netiesa“, – tikino Klaipėdos meras V.Grubliauskas.

Kada bus rekonstruotas projektas, už kokius pinigus, kaip funkcionuos eismas mieste, kai prasidės statybos, ar bus uždarytos kai kurios gatvės, šie klausimai dar be atsakymo.

„Kaip patinka būsimas tunelis? Jei atrodys, kaip pateikia projektuotojai, tai bus labai patrauklus, labai pagražins pagrindinį įvažiavimo kelią į miestą ir taps puikia vizitine kortele visos Lietuvos kontekste. Kuo greičiau išspręsime transporto srautų problemą, tuo bus geriau visiems“, – teigė V.Grubliauskas.

Projektuotojų prognozės

* Rekonstravus Baltijos prospekto pagrindines sankryžas Klaipėdos transporto infrastruktūra žymiai pagerėtų.

* Sumažėtų rytiniai ir vakariniai pikai.

* Padidėtų miesto transporto tinklo tankis ir pralaidumas.

* Susisiekimas su IX B koridoriumi taptų greitas ir patogus.

* Naujai planuojamas transporto srautas nesustojęs galės patekti ir išvažiuoti iš Klaipėdos uosto bei aplinkinių teritorijų.

* Naujai planuojamas transporto srautas beveik nedarytų įtakos dabartinio vietinio miesto transporto srauto (jie prasilenktų skirtinguose lygiuose).

http://klaipeda.diena.lt/naujienos/miestas/baltijos-prospekto-rekonstrukcija-is-utopijos-i-realybe-407511/psl-3#ixzz23Ve7hafD