Keleri metai netyla diskusijos, ar Lietuvoje reikia įdiegti elektroninį balsavimą. Taip jau ir liepos 3-iąją vyksiančius pakartotinius rinkimus į Seimą organizuoti būtų buvę pigiau nei dabar. Balsavimo internetu šalininkai tvirtina, jog didžioji dalis visuomenės naudojasi šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis, todėl jie aktyviai savo nuomonę reikštų ir rinkimuose. Tačiau skeptikai teigia, jog rinkėjams nereikia kurti perdėto komforto, o balsavimas internetu negarantuotų slapto balsavimo ir taptų dar didesne terpe papirkinėti rinkėjus. Ar reikia Lietuvoje leisti rinkėjams savo valią rinkimuose išreikšti internetu?
Už
Artūras Šulcas, Klaipėdos mero pavaduotojas:
– Internetinio balsavimo reikia ir jo jau reikėjo vakar. Kodėl? Gyvename XXI amžiuje. Mūsų partija buvo užsakiusi klaipėdiečių apklausą ir jos rezultatai parodė, jog 70 proc. uostamiesčio gyventojų kasdien naršo internete. Be to, absoliutus vėjas manyti, jog internetu nesinaudoja mažas pajamas turintys žmonės. Apklausa parodė, kad vieni pagrindinių naršytojų internete yra bedarbiai. Šnekėti, kad nereikia elektroninio balsavimo, yra kvailystė. Netiesa, kad neįmanoma užtikrinti balsavimo slaptumo. Argumentai dėl balsavimo slaptumo neužtikrinimo ir didesnės galimybės pirkti balsus yra absoliuti nesąmonė. Tokius gandus skleidžia dviejų didžiųjų partijų atstovai, kurie nėra suinteresuoti elektroniniu balsavimu, nes jų rinkėjai internetu vargu ar balsuos. Aš manau, kad balsavimas internetu yra dar saugesnis ir slaptesnis nei pildyti biuletenį rinkimų apygardoje. Be to, juk iš pradžių egzistuotų abi galimybės balsuoti – ir internetu, ir metant užpildytą biuletenį į urną. O ateityje, jei būtų tik elektroninis balsavimas, susitaupytų ir pinigų, nes kiek kainuoja rinkėjų pažymėjimų išnešiojimas, kiek popieriaus sugadiname, kiek medžių išpjauname. Kodėl nesinaudoti tuo, kas nieko nekainuoja?
Prieš
Jurgis Razma, Seimo narys:
– Manau, iš pradžių pakaktų suteikti galimybę balsuoti internetu tik tiems Lietuvos piliečiams, kurie yra deklaravę išvykimą į užsienį.