Partijos pirmininko pavaduotojas Arūnas Štaras teigia, kad Liberalų sąjūdis nėra tokia partija, kuri sugeba pakviesti, atrinkti ir išugdyti visuomenei patrauklius lyderius, o iš kitos pusės – atpažinti ir atsikratyti prisiplakusių savanaudžių. Tokiai nuomonei paremti jis pateikia ir konkrečius argumentus. „Pastarieji rinkimai partijai nebuvo sėkmingi beveik pusėje savivaldybių, o partijos populiarumas per pastaruosius trejus metus niekaip neperlipa svarbaus 5 procentų barjero“, – teigia A.Štaras kviečiantis artėjant VI Suvažiavimui pasvarstyti kokia turėtų būti partija.
Diskusiją apie partiją tęsia Liberalų sąjūdžio Kauno r. skyriaus pirmininkas Gintautas Krilavičius ir Klaipėdos skyriaus pirmininko pavaduotoja bei Vakarų regiono koordinacinės tarybos pirmininkė Audronė Balnionienė.
G. Krilavičius: „Mintyse bandydamas atsakyti į šį klausimą, vardiju liberalios partijos savybes: konkurencingumas, nuoseklumas, motyvacija, kantrybė, lyderystė. Tuo pačiu įsivaizduoju, kaip jos gali būti pritaikomos kiekvienam partijos nariui. Mano giliu įsitikinimu, partija turi būti turtinga savo vidumi, organiška bendruomenė. Todėl kiekvienas partijos narys turi turėti sąlygas konkuruoti tarpusavyje, siekiant ideologijos padiktuotų tikslų, ir tuo pačiu dalyvauti partinėje veikloje, kuriančioje šiuolaikinę į laikmetį orientuotą politiką. Tačiau populiariai vartojami žodžiai: ideologija, politika ir idėjos įgaus prasmę tik tada, kai partijos bendruomenė šiuos žodžius nuosekliai grįs kasdieniais darbais.
Pradedame gyventi kitų metų Seimo rinkimų ritmu – tai puikus šansas. Tačiau turime neužmiršti, jog norėdami partiją išlaikyti politiškai konkurencingą ir kuriančią visuomenės gerovę per savo politiką, privalome gyventi aktyvų politinį gyvenimą nepaisant to, ar laikotarpis rinkiminis ar ne, esame valdžioje ar be jos. Todėl ir ruošdamiesi 2012-ųjų Seimo rinkimams turime galvoti, kaip dirbsime po jų, nepaisant to, kokie bus rezultatai.
Manau, partija turi būti tokia, kad jos nariai nuolat atrastų savyje motyvacijos priimti naujus iššūkius ir kantrybės juos įveikti. Tuomet ji įgaus vis didesnį pasitikėjimą visuomenėje, išsigrynins viduje, užaugins lyderius ir nuskins laurus politinėje padangėje.
Nuolat peržiūrėkime savo liberalųjį kelią, būkime savikritiški, nuolat jį taisykime, tačiau jo nemeskime!“
A.Balnionienė: „Už Liberalų sąjūdžio pečių jau daugiau nei penkeri gyvavimo metai, ketveri rinkimai – nuo savivaldos, Seimo iki EP.
Ką nuveikėme? Pagausinome narių skaičių, kūrėme ir įgyvendiname rinkimines programas, siekėme, kad mūsų žodžiai nesiskirtų nuo darbų, auginome lyderius. O ko nori mūsų rinkėjas ? Kaip renkasi partiją,už kurią balsuos, kuri tenkina jo lūkesčius ?
Ogi labai paprastai – visų pirma jis balsuoja už patinkančius kandidatus, partijos ir asmens veiklą, įvaizdį ir reputaciją ir tik po to atsižvelgia į partijos rinkiminę programą. Reiškia, norint pasiekti savo tikslą, realizuoti idėjas, reikia turėti veiklių, atsakingų žmonių komandą. Būtent komandą, o ne sąrašinį žmonių skaičių, kuris neretai, net nežino kur yra skyriaus būstinė ir kas partijos pirmininkas. Noras gausinti narių skaičių ne iš idėjos, o mechaniniu būdų duoda tik vieną rezultatą – kvotas, siekiant įgyvendinti vieno asmens tikslus partinėje struktūroje.
Kita svarbi tema lyderių auginimas. Baigėsi laikmetis „tos laisvos Lietuvos“, kai tauta įtikėjo tuomet atsiradusiais lyderiais, kurių dalis iki šiol tiesiog gyvena Seime . Dabar tauta renkasi ir jai svarbi lyderio veikla, asmenybė, reputacija, kompetencija, pasaulėžiūra. Liberalų gretose yra ne viena asmenybė, tačiau susidaro įspūdis, kad auginimas vyksta vangiai, paliekant tai kiekvieno kiek drąsesnio, veiklesnio, o kartais tiesiog …įžūlesnio žmogaus savieigai. Ne vienas partietis turintis gerų idėjų ir siekių, nesulaukęs tiek skyriaus, tiek centrinės vadovybės palaikymo tiesiog prigęsta ir lieka „pasieniečių“ gretose. O gal tai lyderių baimės, kad „mokinys peraugs mokytoją“ sindromas? Bet esam liberalų partija ir tokiems pamąstymams mūsų galvose neturėtų būti vietos.
Mes nesam vieno žmogaus partija, tai išreikšta ir mūsų logotipe, tai ir elkimės taip, kaip deklaruojame. Kiekvienas gali ir turi tobulėti, sulaukti paskatinimo, bei palaikymo.
Kalbant apie partiečių aktyvumą nevyriausybinėse organizacijose – nepamirškim, kad tų žmonių gerąsias idėjas turi palaikyti ir padėti įgyvendinti galintys prie to prisidėti partijos lyderiai, miestų valdžios atstovai, nes vienas lauke ne karys.
Suaktyvinkime bendravimą ne tik skyrių su centru, bet ir tarp skyrių, dalinkimės gerąją patirtimi, aptarkime rūpesčius. Nebijokime aptarti skaudulių, kol to nepadarė už mus kiti. Kuo daugiau bus tikro bendravimo tuo mažiau netikrų susitarimų.“
Partijos pirmininko pavaduotojas Arūnas Štaras teigia, kad Liberalų sąjūdis nėra tokia partija, kuri sugeba pakviesti, atrinkti ir išugdyti visuomenei patrauklius lyderius, o iš kitos pusės – atpažinti ir atsikratyti prisiplakusių savanaudžių. Tokiai nuomonei paremti jis pateikia ir konkrečius argumentus. „Pastarieji rinkimai partijai nebuvo sėkmingi beveik pusėje savivaldybių, o partijos populiarumas per pastaruosius trejus metus niekaip neperlipa svarbaus 5 procentų barjero“, – teigia A.Štaras kviečiantis artėjant VI Suvažiavimui pasvarstyti kokia turėtų būti partija.
Diskusiją apie partiją tęsia Liberalų sąjūdžio Kauno r. skyriaus pirmininkas Gintautas Krilavičius ir Klaipėdos skyriaus pirmininko pavaduotoja bei Vakarų regiono koordinacinės tarybos pirmininkė Audronė Balnionienė.
G. Krilavičius: „Mintyse bandydamas atsakyti į šį klausimą, vardiju liberalios partijos savybes: konkurencingumas, nuoseklumas, motyvacija, kantrybė, lyderystė. Tuo pačiu įsivaizduoju, kaip jos gali būti pritaikomos kiekvienam partijos nariui. Mano giliu įsitikinimu, partija turi būti turtinga savo vidumi, organiška bendruomenė. Todėl kiekvienas partijos narys turi turėti sąlygas konkuruoti tarpusavyje, siekiant ideologijos padiktuotų tikslų, ir tuo pačiu dalyvauti partinėje veikloje, kuriančioje šiuolaikinę į laikmetį orientuotą politiką. Tačiau populiariai vartojami žodžiai: ideologija, politika ir idėjos įgaus prasmę tik tada, kai partijos bendruomenė šiuos žodžius nuosekliai grįs kasdieniais darbais.
Pradedame gyventi kitų metų Seimo rinkimų ritmu – tai puikus šansas. Tačiau turime neužmiršti, jog norėdami partiją išlaikyti politiškai konkurencingą ir kuriančią visuomenės gerovę per savo politiką, privalome gyventi aktyvų politinį gyvenimą nepaisant to, ar laikotarpis rinkiminis ar ne, esame valdžioje ar be jos. Todėl ir ruošdamiesi 2012-ųjų Seimo rinkimams turime galvoti, kaip dirbsime po jų, nepaisant to, kokie bus rezultatai.
Manau, partija turi būti tokia, kad jos nariai nuolat atrastų savyje motyvacijos priimti naujus iššūkius ir kantrybės juos įveikti. Tuomet ji įgaus vis didesnį pasitikėjimą visuomenėje, išsigrynins viduje, užaugins lyderius ir nuskins laurus politinėje padangėje.
Nuolat peržiūrėkime savo liberalųjį kelią, būkime savikritiški, nuolat jį taisykime, tačiau jo nemeskime!“
A.Balnionienė: „Už Liberalų sąjūdžio pečių jau daugiau nei penkeri gyvavimo metai, ketveri rinkimai – nuo savivaldos, Seimo iki EP.
Ką nuveikėme? Pagausinome narių skaičių, kūrėme ir įgyvendiname rinkimines programas, siekėme, kad mūsų žodžiai nesiskirtų nuo darbų, auginome lyderius. O ko nori mūsų rinkėjas ? Kaip renkasi partiją,už kurią balsuos, kuri tenkina jo lūkesčius ?
Ogi labai paprastai – visų pirma jis balsuoja už patinkančius kandidatus, partijos ir asmens veiklą, įvaizdį ir reputaciją ir tik po to atsižvelgia į partijos rinkiminę programą. Reiškia, norint pasiekti savo tikslą, realizuoti idėjas, reikia turėti veiklių, atsakingų žmonių komandą. Būtent komandą, o ne sąrašinį žmonių skaičių, kuris neretai, net nežino kur yra skyriaus būstinė ir kas partijos pirmininkas. Noras gausinti narių skaičių ne iš idėjos, o mechaniniu būdų duoda tik vieną rezultatą – kvotas, siekiant įgyvendinti vieno asmens tikslus partinėje struktūroje.
Kita svarbi tema lyderių auginimas. Baigėsi laikmetis „tos laisvos Lietuvos“, kai tauta įtikėjo tuomet atsiradusiais lyderiais, kurių dalis iki šiol tiesiog gyvena Seime . Dabar tauta renkasi ir jai svarbi lyderio veikla, asmenybė, reputacija, kompetencija, pasaulėžiūra. Liberalų gretose yra ne viena asmenybė, tačiau susidaro įspūdis, kad auginimas vyksta vangiai, paliekant tai kiekvieno kiek drąsesnio, veiklesnio, o kartais tiesiog …įžūlesnio žmogaus savieigai. Ne vienas partietis turintis gerų idėjų ir siekių, nesulaukęs tiek skyriaus, tiek centrinės vadovybės palaikymo tiesiog prigęsta ir lieka „pasieniečių“ gretose. O gal tai lyderių baimės, kad „mokinys peraugs mokytoją“ sindromas? Bet esam liberalų partija ir tokiems pamąstymams mūsų galvose neturėtų būti vietos.
Mes nesam vieno žmogaus partija, tai išreikšta ir mūsų logotipe, tai ir elkimės taip, kaip deklaruojame. Kiekvienas gali ir turi tobulėti, sulaukti paskatinimo, bei palaikymo.
Kalbant apie partiečių aktyvumą nevyriausybinėse organizacijose – nepamirškim, kad tų žmonių gerąsias idėjas turi palaikyti ir padėti įgyvendinti galintys prie to prisidėti partijos lyderiai, miestų valdžios atstovai, nes vienas lauke ne karys.
Suaktyvinkime bendravimą ne tik skyrių su centru, bet ir tarp skyrių, dalinkimės gerąją patirtimi, aptarkime rūpesčius. Nebijokime aptarti skaudulių, kol to nepadarė už mus kiti. Kuo daugiau bus tikro bendravimo tuo mažiau netikrų susitarimų.“