Suvokdamas kultūrą kaip visumą, apimančią žinias, tikėjimus, menus, moralę, teisę, papročius ir kitus gebėjimus, kuriuos žmogus įgyja kaip visuomenės narys, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis siekia, kad Klaipėda taptų regiono kultūros uostu.
Klaipėdiečiai iš kitų išsiskiria atsidavimu savo miestui, liberaliu mąstymu ir tradicijomis, kūrybiškumu, gausiu puikių kultūros, švietimo bei žiniasklaidos specialistų būriu. Tai suteikia mums galimybę tapti ne tik garsiu jūrų, bet ir kultūros uostu.
Šiandien Klaipėdą garsina Pilies džiazo festivalis, Klaipėdos muzikos pavasaris, teatro fiesta „Šermukšnis“, Jūros šventė, tarptautinis folkloro festivalis „Parbėg laivelis“. Tokių renginių galėtų būti daugiau, jei būtų vadovaujamasi principu, kad pinigų gauna ne tie, kurie arčiau valdžios, o veiklūs ir iniciatyvūs žmonės, sugebantys pritraukti ir nevalstybinį finansavimą. Svarbu skatinti tuos, kurie sugeba uždegti savo idėjomis ne tik valdininkus, bet ir visuomenę bei verslo atstovus.
Deja, klaipėdiečiai negali pasigirti puikiais kultūros ir sporto objektais, kurie būtų pritaikyti tiek aukšto lygio meniniams ar sporto renginiams, tiek mėgėjiškai kūrybai. Statoma universali arena nėra išsigelbėjimas, nes brandžiai kultūros raiškai reikalingos išskirtinės sąlygos.
Mes džiaugiamės rekonstruojamu Klaipėdos dramos teatru, tikimės, kad ne už kalnų ir naujo Muzikinio teatro statyba. Kad jauni, iniciatyvūs, kūrybiški žmonės gali įžvelgti naujas galimybes ten, kur valdžia neįžvelgia perspektyvų, byloja bene naujausias originalus klaipėdietiškas projektas – „Švyturio“ menų dokas. O kur dar kūrybai neišnaudotos Jono kalnelio, Teatro aikštės, pajūrio erdvės.
Liberalų sąjūdis savo rinkimų programoje Klaipėdai teigia:
- plėtosime kultūros, sporto ir kūno kultūros programas, kuriomis siekiama ugdyti ir tenkinti klaipėdiečių poreikį menui, kultūrai ir sveikai gyvensenai;
- fiziniams ir juridiniams asmenims, investuojantiems į kultūros, sporto objektų atnaujinimą, plėtrą bei statybą, taikysime mokestines lengvatas.
Kalbėdami apie kultūrą mes dažnai žvelgiame į mokyklą, kaip pagrindinę instituciją, privalančią ugdyti brandžią, kūrybišką asmenybę. Mokyklos ir mokytojo vaidmuo yra labai svarbus. Tačiau ne mažiau svarbus yra ir visuomenės požiūris, jos pastangos padedant skleistis iniciatyvumui, veržlumui, kūrybiškumui.
Todėl mes sakome: tik kūrybiška ir savarankiška mokykla gali sudaryti sąlygas formuotis asmenybėms, ugdytis talentams. Mokytojus, mokyklų administracijas būtina išlaisvinti nuo nereikalingo popierizmo, kad jie galėtų susikaupti ugdymo procesui.
Švietimo ir mokslo ministras G. Steponavičius pasirašė įsakymus, išlaisvinančius pedagogus nuo nereikalingų lentelių, ataskaitų, analizių ar kitokios dokumentinės biurokratijos pildymo. Mes įsipareigojame saugoti švietimo įstaigas nuo perteklinio biurokratizmo, kurį sąlygoja savivaldybės, kitų valdiškų institucijų perdėtas kišimasis į ugdymo procesą.
Mes privalome kurti saugią aplinką švietimo įstaigose ir jų prieigose. Saugūs turi jaustis ne tik vaikai, bet ir tėvai, kas rytą palydintys į darželį ar mokyklą savo atžalas. Ne mažiau svarbu, kad saugus jaustųsi ir pedagogas, nes nuo jo dvasinės būsenos, profesionalumo priklauso, kokia atmosfera vyraus vaikų darželio grupėje, mokyklos klasėje, per pertraukas ar užklasinėje veikloje.
Mes visi siekiame kultūringos ir išsilavinusios visuomenės. Tai, kas esame ir ką kuriame, yra dabartis bei investicija į mūsų vaikų – visuomenės ateitį.