Audrius Vaišvila apie tai, ką senoji Klaipėdos valdžia paliks sveiko proto valdžiai

Kad ir ką gausus kandidatų į savivaldybės tarybą būrys bežadėtų klaipėdiečiams prieš rinkimus, 2011 metų biudžeto projektas, kurį parengė ketverius metus besidarbuojanti miesto valdžia, byloja: bent šiais metais revoliucijų neišvysime. Nei viename miesto gyvenimo fronte.

Susipažinus su biudžeto projektu darosi akivaizdu, kad valdantieji per pastaruosius metus  stokojo, o ir nebeturi jokių naujų idėjų. Gal ir turi. Tačiau tyli, nes bijo, kad netyčia laimėjus rinkimus reikės vargti jas įgyvendinant… Darbo ir atsakomybės vengimas, ko gero, yra pagrindinė priežastis, kodėl dabartinė miesto valdžia neįgyvendintino didžiosios dalies savo rinkiminių pažadų.

2011 metų miesto iždas papilnės 40  mln. Lt, lyginant su praėjusiais metais.  Tačiau miestui tvarkyti papildomai neskirta nė cento. O juk būtent atsakingo miesto tvarkymo klaipėdiečiai labiausiai ir pasigenda. Ką bekalbėti apie švietimą, kultūrą… Už tai valdininkams , tarnautojams valdantieji pirmiausiai puolė atstatyti prieš krizę sumažintus atlyginimus. Nors  kitos valstybinės biudžetinės įstaigos ir šiemet turės dirbti pagal sumažintus biudžetus.

Apkerpėjęs, beveik dešimties metų senumo valdančių liberalcentristų pažadas pastatyti naują tiltą per Danę užmirštas ir šių metų biudžeto projekte. Net jam projektuoti – nulis centų. Tokiam užmaršumai tyliai pritaria ir ketverius metus Klaipėdą kartu valdę Darbo, Socialdemokratų bei Tvarkos ir teisingumo partijų atstovai.

Miesto valdžia nuolat giriasi, kad ji nepolitikuoja, o ūkininkauja.  Geriausias tokio „ūkininkavimo“ pavyzdys – nesutvarkyta  teritorija aplink Klaipėdos pilį, kuri atsivėrė nugriovus mūrinę tvorą Pilies gatvėje.

Senamiesčio atgaivinimo programa palaidota, o apie verslo rėmimo programą nenorima net girdėti. Kitais biudžetiniais metais senamiesčio prieigose nebus įrengta naujų nemokamų automobilių stovėjimo aikštelių. Nenugriausime sovietinių gamybinių pastatų, kurie riogso šalia piliavietės ir “džiugina“ miesto turistus. Miesto biudžete tokioms „smulkmenoms“ pinigų nerasta,- įdomesni projektai, kurių vertė prasideda nuo kelių milijonų…

Jei per dešimtį  metų senamiestyje ar istorinėje miesto dalyje šis tas ir padaryta, tai pietinė miesto dalis, kurioje gyvena du trečdaliai klaipėdiečių,  iš esmės užmiršta. Nuo sovietinių laikų nepaliesta,- nei naujų parkavimo, vaikų žaidimo, nei šunų vedžiojimo aikštelių. Ir stūkso Pempininkų, Debreceno, Žardės vardais vadinami kvartalai, lyg kad dešimt  metų valdžios Klaipėdoj neturėta.

Laikas, kai nėra pinigų yra geras planuoti ateitį, kurti projektus,  kad ateityje, ekonominei situacijai pagerėjus, galėtum juos įgyvendinti. Tačiau ateities vizijų nesimato.

Todėl taip ramiai valdantieji ir tęsia darbus, darbo metu užsirakinę kabinetuose, kad niekas netrukdytų. Užtat biudžetas – nedeficitinis.