Atgimimo aikštės kol kas neužstatys

Uostamiesčio valdžia apsisprendė, kaip turėtų būti atnaujinta Atgimimo aikštė. Pasirinktas tas variantas, kuris bent iš dalies buvo priimtinas visoms pusėms ir šioje erdvėje, jei prireiks, neužkirs kelio statyboms.

Pristatė keturias idėjas

Kuria kryptimi eiti, atnaujinant Atgimimo aikštę, vakar svarstė miesto tarybos kolegija.

Politikams pristatyti keturi variantai, su kuriais anksčiau buvo supažindinta visuomenė, specialistai. Pateikti ir miestiečių apklausos rezultatai.

„Galimybių studijos rengimas truko metus. Kolegijai pasirinkus variantą, šis bus pristatytas miesto tarybos nariams. Tada bus rengiama Atgimimo aikštės raidos programa, kurioje bus numatyti tikslūs darbai, jų atlikimo laikas. Dabar apsispręsime tik dėl krypties, kuria eisime“, – pabrėžė pranešėjai.

Pirmuoju variantu buvo siūloma Atgimimo aikštę užstatyti. Ji taptų pritaikyta komercinei ir visuomeninei veiklai. Šiuo atveju aikštė būtų užstatyta smarkiai.

Antruoju siūlomu variantu aikštė liktų tokia, kokia yra šiuo metu, – neužstatyta. Veikiausiai būtų pakeista jos danga, atsirastų suoliukų ar panašių objektų, tačiau tai būtų sprendžiama tolimesniuose atnaujinimo rengimo variantuose.

Trečiuoju, panašiai kaip ir pirmuoju, siūlomu variantu aikštėje atsirastų statinių. Jie turėtų papildyti Klaipėdos rotušės bei uostamiesčio Valstybinio muzikinio teatro funkcijas. Svarstyta, kad čia galėtų įsikurti savivaldybė arba privatus verslas.

Ketvirtuoju variantu siūlytas dalinis užstatymas. Aikštėje atsirastų pastatų, tačiau būtų išlaikyta ir dalis erdvės.

Visais atvejais aikštėje planuojama ir požeminė automobilių stovėjimo aikštelė. Esą ją pastatyti būtų kelis kartus pigiau, jeigu kartu kiltų ir kitas pastatas.

Tinkamiausio varianto nėra

Dėl Atgimimo aikštės nuomonę išreiškė 497 klaipėdiečiai. 70 proc. respondentų pasisakė už antrąjį variantą – kad ji nebūtų užstatyta.

Klaipėdiečių buvo paprašyta įvardyti, ką jie norėtų matyti aikštėje. Miestiečiai pabrėžė, kad tai turėtų būti erdvė, pritaikyta rekreacijai ir renginiams. Siūlyta įrengti suoliukus, fontanus, daugiau želdinių, atrakcionus vaikams. Taip pat nurodyta, kad aikštė turėtų būti apsaugota nuo nepalankaus oro.

Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas tvirtino, kad dėl Atgimimo aikštės likimo diskusijų būta daug. Anot jo, šis klausimas yra išskirtinės svarbos, todėl nuomonę išsakyti galėjo visi.

Miesto vadovas taip pat atkreipė dėmesį, kad nemažai kainuotų kiekvieno varianto įgyvendinimas.

„Tuo atveju, kuriuo pigiau atsieis požeminės stovėjimo aikštelės įrengimas, reikės investuoti į pastatus. Ten, kur daugiau reikės mokėti už aikštelės įrengimą, nekainuos pastatai“, – tvirtino meras.

Kolegijos nariai be didelių diskusijų pasisakė už antrą siūlomą variantą, kuris nurodo, kad aikštė nebūtų užstatyta, o po ja būtų įrengta požeminė stovėjimo aikštelė.

„Vienintelio visiems tinkamo varianto nėra. Kiekviena grupė turi savo matymą ir visų jų argumentai atrodo nenuginčijami. Kai nėra sutarimo, kuris variantas geriausias, reikia rinktis tą, kuris daugmaž atitiktų visų poreikius. Taip pat neužkirstų kelio statyboms ateityje. Šis variantas nėra tobulas, bet tobulas nėra nė vienas iš jų“, – teigė meras.

Gali kliudyti aikštelė

Vicemeras Artūras Šulcas pritarė V.Grubliauskui: „Šis klausimas kolegijoje buvo svarstytas du kartus. Pirmą kartą diskutuota, ar Atgimimo aikštėje reikia kažką keisti. Tada buvo sutarta, kad taip. Tačiau kaip tai padaryti, kiekvienas įsivaizduoja kitaip. Antrasis variantas neprieštarauja pirmojo įgyvendinimui ateityje“, – dėstė vicemeras.

A.Šulcas tvirtino, kad kiek vėliau galima įrengti tokią požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, kuri netrukdytų ateities kartoms statyti pastatus.

„Miesto valdžia galėtų priimti radikalų sprendimą dėl Atgimimo aikštės atnaujinimo, jei šį vieningai palaikytų kuri nors grupė. Tačiau net tose pačiose grupėse nuomonės išsiskiria“, – tvirtino vicemeras.

Jis domėjosi, ar įrengus požeminę stovėjimo aikštelę ateityje bus galima statyti pastatus.

Tarybos narė Ramunė Staševičiūtė teigė, kad technologijos tobulėja: „Greitai kosmose namus statysime“. Tačiau jai prieštaravo Klaipėdos savivaldybės Urbanistinės plėtros departamento direktorius Kastytis Macijauskas.

„Jei įrengsime požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, tada aikštėje bus galima statyti tik palapines ir medžius vazonuose. Be to, požeminė stovėjimo aikštelė be pastatų niekada neatsipirks“, – pabrėžė direktorius.

Tokios pozicijos laikėsi ir architektas Edmundas Andrijauskas: „Požeminės stovėjimo aikštelės tikrai nereikėtų įrengti. Priešingu atveju vėliau nebus galima statyti pastatų. Tie pasakojimai, kad galima sutvirtinti pamatus, yra nesąmonė. Jei negalima priimti kito sprendimo, tada geriau tik sutvarkyti aikštę“.

Įžvelgė prakeiksmą

Tarybos narys Rimantas Taraškevičius atkreipė dėmesį, kad požeminės aikštelės įrengimas yra ne politinis, o ūkinis klausimas.

„Jį turi spręsti specialistai. Pritariu antrajam variantui, tačiau tikiuosi, kad netrukus sugrįšime svarstyti požeminės stovėjimo aikštelės klausimo“, – tvirtino jis.

Tarybos narys Simonas Gentvilas atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje gyvuoja Lenino aikščių prakeiksmas. Norint jas atnaujinti, visuomenei sunku apsispręsti, kaip tai padaryti. Tokia situacija yra ne tik Klaipėdoje, bet ir kituose šalies miestuose.

Skaitykite daugiau: http://klaipeda.diena.lt/naujienos/klaipeda/miesto-pulsas/atgimimo-aikstes-kol-kas-neuzstatys-695283#ixzz3ce36EXIe

Vytauto Liaudanksio nuotr.