Nors Klaipėdos valdžia deklaruoja kovą su apleistų pastatų savininkais, griuvenų mieste nemažėja. Šiemet patvirtintame tikių pastatų sąraše yra 39 adresai – tiek pat, kiek ir pernai. Valdžios atstovų nuomone, teisės aktuose būtina numatyti grėsmingesnės kovos su „vaiduoklių” savininkais priemones. Tačiau pirmiausia rodyti pavyzdį ir sutvarkyti jai priklausančias griuvenas turėtų savivaldybė. Galbūt apleistų pastatų savininkus susitvarkyti priverstų statinių nacionalizacija?
Už
Artūras Šulcas, Klaipėdos mero pavaduotojas
– Aš pasisakau už nacionalizaciją, bet tai turėtų būti kraštutinė priemonė. Pirmiausia reikėtų imtis ekonominių sankcijų. Vietos valdžiai turėtų būti suteikta galimybė apleistų pastatų savininkams padidinti nekilnojamojo turto, žemės nuomos mokestį. Tuomet verslininkams laikyti griuvėsius būtų ne tik nenaudinga, bet ir grėsminga, nes jie už skolas turtą galėtų prarasti. Tai ir būtų savotiška nacionalizacijos forma. Šiaip paimti pastatą valstybės ar savivaldybės nuosavybėn tikrai būtų kraštutinė forma, nes Konstitucijoje numatyta, kad privati nuosavybė yra neliečiama. Ką darytų savivaldybė nacionalizavusi apleistus pastatus? Žinoma, pinigų jiems tvarkyti gal ir nelengva būtų rasti, todėl ir sakau, kad nacionalizacija kaip galutinis tikslas ir nėra naudingas. Aišku, būtų galima tokius nacionalizuotus pastatus privatizuoti ir tikėtis, kad naujieji savininkai juos sutvarkys. Tačiau vis dėlto manau, jog efektyvesnė priemonė yra ekonominės sankcijos. Jei reikėtų per metus griuvėsių savininkams suploti po kelis šimtus tūkstančių litų, tuomet ir atsirastų noras arba tokių pastatų atsikratyti, arba juos sutvarkyti. Ir dar reikėtų supaprastinti baudų skyrimą. Dabar baudžia ta savivaldybė, ne kurioje griuvėsiai yra, o toji, kurioje registruotas apleisto pastato savininkas. Pavyzdžiui, už sudegusio „Baltijos“ kino teatro nepriežiūrą savininkus baudžia Šiaulių savivaldybė. O jai visai neskauda, kas dedasi Klaipėdoje, todėl verslininkams skiria minimalias baudas.
Prieš
Naglis Puteikis, Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjas
– Aš manau, jog apleistų pastatų nacionalizacija nėra būtina, jei savivaldybė nesusitvarko savo griuvėsių ir nepradeda griežtai taikyti baudų „vaiduoklių“ savininkams. Manau, pirmiausia savivaldybė turėtų susitvarkyti griuvėsius, esančius miesto centre. Pavyzdžiui, Kruizinių laivų terminale stovi trys apleisti pastatai, priklausantys savivaldybei. Jie šiurpina ir turistus, ir klaipėdiečius. Tokie griuvėsiai yra Klaipėdos gėda, tačiau kažkodėl jų nesugebama nugriauti, nors tai didelių lėšų nereikalauja. Paskui savivaldybė nuo jai priklausančių griuvėsių turėtų išvalyti miesto pakraščius. Savivaldybė taip pat neturėtų daryti naujų griuvėsių. Pavyzdžiui, Vydūno mokyklą iškraustė, o pastato apsaugai pinigų neskyrė. Kai savivaldybė įgyvendins šias sąlygas, tuomet turėtų pradėti griežtai bausti privačius griuvėsių savininkus. Yra net 9 institucijos, kurios apleistų pastatų savininkams gali skirti baudas iki 5 tūkst. litų. Ir bausti galima kas dvi savaites. Žodžiu, priemonių griuvėsių savininkus priversti tvarkytis yra. Reikia tik to, kad savivaldybė parodytų pavyzdį, o paskui principingai baustų. Dabar kova su apleistų pastatų savininkais pradėta ne nuo to galo. Nacionalizuoti galima kultūros paveldo pastatus, jei jie netvarkomi. Teismas nustato, už kokią sumą pastatą galima perimti valstybės nuosavybėn. Praktika rodo, kad kai pradedama nacionalizavimo procedūra, savininkai ima tvarkytis.
http://klaipeda.diena.lt/naujienos/nuomones/nacionalizacija-priverstu-tvarkytis-367333