Liberalų sąjūdžio valdybos narys Mindaugas Lapinskas. "Požiūris priklauso nuo to, kokią mes įsivaizduojame partijų rolę.
Jei partijos tikslas – atstovauti rinkėjų nuotaikas ir būti rinkėjų minčių retransliatoriumi, tada platesnis ratas partijos sąraše reiškia geresnį atstovavimą. Jei partijos tikslas yra formuoti politiką, siūlyti žmonėms idėjas ir dirbti tam, kad užtikrinti ilgalaikį ir nuoseklų progresą, reikia partinės mašinos ir profesionalų. Ne mėgėjų su įdomiomis šukuosenomis.
Aš manau, kad žmonės nenori galvoti apie politiką. Partijos turi siūlyti idėjas, o žmonės tegu renkasi, kurios priimtinesnės.
Mums reikia profesionalų. Todėl aš pasisakau už tai, kad partijos sąrašai ir politiniai postai būtų suteikiami tik partijos nariams. Išdėstysiu tris pagrindinius argumentus.
Pirma. Mūsų pareiga užtikrinti, kad partija būtų sėkminga ne vienuose rinkimuose. Todėl mums reikia resursų ilgai perspektyvai. Pasikviesdami žmones ne iš partijos mes rizikuojame, kad įgyta patirtis truks tik vieną kadenciją. Buvusio Teisingumo ministro mums reikės ir būnant Seime opozicijoje.
Antra. Žmonių iš šono kvietimas turi tą patį poveikį, kaip ir legionierių kvietimas į futbolo komandas. Klubui visada yra pigiau nusipirkti trečiarūšį brazilą, negu išugdyti savo pamainą. Legionieriai duoda signalą visai pamainai – kol iš karto nebūsit profesionalūs, tol žaisti negausit. Gera taktika vienam čempionatui, bloga strategija ilgalaikei šlovei.
Trečia. Tai išplauna lyderių atsakomybę ir ilgalaikę sėkmę. Lyderis turi pareigą projektuoti organizaciją bent vienus rinkimus į priekį. Turėti pagrdindinę ir rezervinę sudėtį. Matyti stiprias puses, kelti gabiausius, šalinti nelabai ką sugebančius. Žinojimas, kad visada problemą gali išspręsti kviesdamas legionierius, lyderius demoralizuoja ir iš strategų juos daro tiesiog administratoriais.
Ir paskutinis argumentas. Mes turime būti meritokratinė partija. Partija, kurioje tie, kurie yra gabūs ir daug dirba gali daug pasiekti. Ta linkme dar turime kur eiti. Kad ateitų diena, kai vertingas būtum už tai, ką darai, o ne kas esi."
Liberalų sąjūdžio Klaipėdos skyriaus pirmininkas Artūras Šulcas. "Gali būti ir toks, ir toks variantas. Viena vertus tai yra stiprybė, nes tokiu būdu partija demonstruoja, kad yra atvira visiems ir nebijo konkurencijos. Pavyzdžiui, Klaipėdos skyriuje mes į sąrašą priėmėme nepriklausomą kandidatę R. Staševičiūtę. Po skyriaus kandidatų reitingavimo, ji yra penkta mūsų sąraše. Tai yra mūsų stiprybė, kad sugebėjome ją priimti įvertinti. Tai yra normalus procesas. Yra ir kitokių variantų. Kai partijos nesugeba suformuoti stiprių kandidatų sąrašo rajonuose. Tada, siekdamos išsigelbėti, kviečiasi žinomesnius žmones. Tai irgi suprantama. Jei turi problemų ir neturi partiečių, kurie sutinka prisiimti atsakomybę ir kandidatuoti, bandoma gelbėtis tokiu būdu."