Kai tik vasarą pasirodė informacija, kad yra stabdoma naujos Jūrininkų poliklinikos statyba, man teko daug bendrauti su poliklinikos gydytojais ir pacientais.
Iš turimos informacijos susidariau aiškią nuomonę, kad Jūrininkų sveikatos priežiūros centre dirbantys gydytojai buvo apgauti. Dalis jų atėjo dirbti į įstaigą matydami perspektyvą, kad bus nauja poliklinika, gerės darbo sąlygos. Dabar jie yra nusivylę.
Savivaldybės poliklinikoms dėl gydytojų reikia konkuruoti su privačiomis įstaigomis, todėl neapgalvotai vykdant reformas poliklinika gali netekti specialistų. Jei Jūrininkų poliklinika neturės ateities, dalis gydytojų gali pasirinkti privačias poliklinikas.
Dabartinė miesto valdžia staiga viską nukerta, nėra pakankamai informacijos, miesto vadovai nieko deramai nepaaiškina, nebuvo deramai tartasi su medikų bendruomene, klaipėdiečiais. Valdžios komunikuojamas pasirinkimas visus sukelti po vienu stogu į vadinamąją trečiąją polikliniką yra aiškinamas pinigų taupymu. Tačiau ar galima taupyti žmonių sveiktos sąskaita? Ar tikrai teisingas kelias ekonominį aspektą kelti aukščiau už socialinį aspektą? Medicinos paslaugos turi būti prieinamos pacientams. Šeimos gydytojai turi būti arčiau žmonių.
Kiek teko girdėti iš Klaipėdos tarybos frakcijos kolegų, šiemet Klaipėdos miesto biudžete jau susikaupė 30 milijonų eurų nepanaudotų lėšų, kurios greičiausiai taip ir liks nepanaudotos. Pinigai tiesiog sugrįš į valstybės biudžetą, o Klaipėda negaus jokios naudos. Todėl sakome, kad geriausia yra tęsti jau pradėtus projektus, kuriems pasiruošimas truko kelerius metus.
Jei statybos rangovai siūlo per didelę kainą, reikėtų skelbti naują konkursą su konkrečiais reikalavimais, sąlygom, ieškoti kitų sprendimų ar papildomo finansavimo. Klaipėda turi ir gali rasti sprendimą, kad pastatytų naują Jūrininkų poliklinikos pastatą. Ateityje bus galima imtis naujų projektų įgyvendinimo. Renovuoti senus pastatus. Optimizuoti įstaigų veiklą.
Dabar niekas neklausia žmonių nuomonės. Klaipėdoje sprendimai priimami kaip autokratinėje valstybėje. Ribojama informacija. Todėl Liberalų sąjūdis sukūrė peticiją dėl poliklinikų jungimo. Ją pasirašė jau beveik 1 000 žmonių. Renkami parašai ir gyvai. Matome, kad klausimas labai aktualus klaipėdiečiams, tačiau jie neturi galimybės išsakyti savo pozicijos. Noriu akcentuoti ir dar vieną problemą. Jei Klaipėdoje liks tik viena poliklinika, dideli sergančių žmonių srautai po vienu stogu tik dar labiau skatins ligų ir epidemijų plitimą, daugiau sergančių žmonių į gydymo įstaigą bus priversti važiuoti viešuoju miesto transportu. Tai užprogramuoja didelį virusinių užkrečiamųjų ligų plitimą miesto bendruomenėje.
Sprendimas viską sutelkti Klaipėdos miesto poliklinikoje tikrai atneš daugiau žalos nei naudos, nors gal ir bus sutaupyta šiek tiek pinigų.
Seimo narys liberalas Eugenijus Gentvilas
Problema žinojau, jau anksčiau turėjau savo nuomonę. Tačiau praėjusią savaitę Klaipėdoje teko daug tiesiogiai bendrauti su įvairiais žmonėmis: pensininkais, medikais. Tikrai pamačiau, kad šis klausimas yra labai aštrus.
Suprasčiau, jei Klaipėdoje būtų kuriamas vienas juridinis asmuo, viena poliklinika, bet palikti atskiri pastatai. Tačiau dabar viską sukelti po vienu stogu yra neteisinga. Išaugs žmonių koncentracija, automobilių, viešojo transporto srautai.
Toks sprendimas pridarys daugiau žalos nei naudos žmonių sveikatai.
Atrodo, miesto vadovai negalvoja. Seime matau panašių pavyzdžių, kai norima būti reformatoriais. Kai norima padaryti tiesiog kitaip, nei buvo.
Dabartinis Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus buvo ankstesnėje miesto Taryboje ir, kiek pamenu, palaikydavo buvusios valdžios sprendimus, o dabar pakeitė nuomonę.
Girdžiu argumentus, kad taip būtų taupomi miesto pinigai. Vadovaujantis tokia logika, mieste būtų galima įkurti tik vieną vaikų darželį ar vieną mokyklą su 20 000 vaikų. Aišku, ironizuoju.
Taip, galima sutaupyti biudžeto pinigų, tačiau miestiečiai turi gauti kokybiškas viešąsias paslaugas. Ir tai yra daug svarbiau.
Todėl šiuo klausimu turi būti plati diskusija su medikais, su miestiečiais. Tikiu, kad įmanoma rasti klaipėdiečius tenkinantį sprendimą.
Artūras Razbadauskas, Klaipėdos universiteto rektorius
Dėl poliklinikų jungimo šiuo metu yra tokia miesto vizija, galutinio sprendimo dar nėra. Ketinimas visas Savivaldybės valdomas pirminės sveikatos priežiūros įstaigas sukelti po vienu stogu man, švelniai tariant, yra keistokas.
Dirbau ankstesnėse miesto Tarybos kadencijose. Gerai atsimenu, kaip buvo šis klausimas svarstomas. Buvo atlikta išsami studija, kuri atsakė į visus klausimus. Išanalizavus gyventojų, transporto srautus, buvo aiškiai pasakyta, kad poliklinikos miesto centre reikia. Nuspręsta ją statyti Birutės gatvėje.
Tai vieta, kur patogu gyventojams atvažiuoti ir iš šiaurinės, ir iš pietinės miesto dalies.
Keičiant tokius sprendimus, negalima to daryti vienašališkai. Turi būti bendras sutarimas.
Pirminės sveikatos priežiūros grandyje Klaipėdoje pacientai yra pasiskirstę maždaug po lygiai. Pusė klaipėdiečių šeimos gydytoją yra pasirinkę Savivaldybės, kita pusė – privačiuose medicinos centruose.
Jei bus suardyta veikianti sistema ir Savivaldybės poliklinika veiks tik viename pastate, tikrai daug gyventojų bus priversti persiregistruoti į privačias gydymo įstaigas, kurios yra arčiau namų. Dėl to tik nukentės Savivaldybės valdomos pirminės sveikatos priežiūros įstaigos.
Jūratė Beinorienė, Jūrininkų sveikatos priežiūros centro vyriausioji slaugytoja
Planuojami miesto sprendimai pertvarkant Klaipėdos poliklinikas ne tik man kelia klausimų. Pasigendame diskusijos, apsikeitimo nuomonėmis.
Šeimos medicinos paslaugų išskirtinumas – būti kuo arčiau paciento, todėl planuojami pokyčiai didelei daliai centro ir šiaurinės miesto dalies gyventojų šias paslaugas atitolins. Pati gyvenu šiaurinėje miesto dalyje ir labai gerai žinau kasdieninės kelionės į miesto centrą trukmę. O juk kalbame ir apie šeimas su mažamečiais vaikais, ir apie sergančiuosius ūmiomis užkrečiamosiomis ligomis, ir apie poliligotus, ir negalią turinčius gyventojus, senjorus, kuriems šių paslaugų reikia nuolat.
Sveikatos priežiūros organizavimo srityje labai aktuali tema yra jaunų specialistų pritraukimas. Pastaraisiais metais mums gana neblogai sekėsi, atėjo dirbti nemažai jaunų gydytojų, slaugytojų ir kitų sveikatos priežiūros specialistų. Viltis greitu laiku persikelti dirbti į naujas, pritaikytas sveikatos priežiūros veiklai patalpas, neabejotinai buvo vienas iš svarbesnių motyvuojančių veiksnių. Be abejo, dabar kolektyve jaučiamas nusivylimas.
Nepaisydamas visų sunkumų, kolektyvas dirba sutelktai, organizuojame šeimos gydytojo komandos plėtrą, įtraukiame naujus komandos narius, jiems perduodame dalį funkcijų. Darome viską, kad pagerintume šeimos medicinos paslaugų kokybę ir prieinamumą.
Ar neplanuojame sekti šalies pedagogų pavyzdžiu? Iki šiol tokių diskusijų aš negirdėjau.
Tikimės dialogo su Savivaldybės atstovais ir tikime, kad bus priimti racionalūs sprendimai, užtikrinantys visų klaipėdiečių galimybes vienodomis sąlygomis gauti viešąsias pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas.
Klaipėdietė Karina
Mano tėtis Anatolijus yra jūreivis. Trisdešimt metų dirbo žvejų kolūkyje „Baltija“. Jis yra pasirinkęs šeimos gydytoją Jūrininkų poliklinikoje.
Išgirdęs, kad visi gydytojai bus sukelti į buvusią trečiąją polikliniką, jis bijo dėl savo sveikatos. Pas gydytojus tyrimams tėčiui tenka lankytis dažnai. Jei visi bus sugrūsti į vieną polikliniką, bus didžiulės eilės. Nebus įmanoma patekti pas specialistą. O kur dar ligų plitimo grėsmė… Kas būtų, jei pasikartotų COVID-19 pandemija? Visi vienoje vietoje masiškai užsikrėstų. Sukelti visus į vieną seną pastatą, kur net normalios ventiliacijos nėra. Tai geriau tegul visus į „Akropolį“ sukelia. Žmonės yra pikti dėl tokių sprendimų. Tikimės, kad miesto valdžia tarsis, išgirs kitą nuomonę ir sprendimai bus pakeisti.