Mieste jau kurį laiką verda aistros dėl naujo Bastionų tilto per Dangės upę statybų.
Dar ankstesnės miesto valdžios matė poreikį naujam tiltui. Tačiau sumanymai taip
ir liko neįgyvendinti.
Dabartinis miesto vadovas paskelbė, kad Bastionų tiltas bus statomas, nes jis
reikalingas miestui, pirmiausiai nukraunant eismo srautus nuo kitų gatvių.
Maždaug, pastačius tiltą, visiems bus gerai, todėl reikia statyti. Bet ar tai
pakankama argumentacija kalbant su miestiečiais? Sprendžiant iš ažiotažo
viešojoje erdvėje ir gausybės žmonių užduodamų klausimų, akivaizdu, kad ne.
Ženkli dalis miesto bendruomenės išreiškė nepritarimą Bastionų tilto projektui.
O išties svarbūs klausimai kabo ore. Ar tikrai naujo tilto poveikis aplinkai yra
tinkamai išanalizuotas? Kaip bus valdoma tarša? Kiek padidės triukšmo lygis? Koks
likimas laukia puikiai įrengtos ir klaipėdiečių pamėgtos vaikų žaidimų aikštelės
Dangės skvero gale? Juk ji atsidurs po ar šalia numatomo tilto? Ar įmanoma kažką
pakeisti?
Pastaruoju metu sulaukiu daug susirūpinusių žmonių klausimų: kokia mano
nuomonė dėl Bastiono tilto?
Kai kurie prisimins, kad liberalai aktyviai palaikė tilto projektą. Taip, idėjų buvo, ir
prieš 10–15 metų, pilnaverčiam tiltui, toje vietoje buvo daugiau racionalumo, nes
tuo metu aplinka šioje miesto dalyje buvo visiškai kitokia – šalia nebuvo išdygę
daugybė daugiabučių.
Šiai dienai mūsų žinia aiški- miesto valdžia privalo bendrauti su miestiečiais „ne
valdiškai“. Negailint nei laiko, nei pastangų, būtinas kasdienis Klaipėdos
vadovybės dialogas pirmiausiai su planuojamos paveikti vietos bendruomenėmis.
Nuolatinis kontaktas ir argumentuoti atsakymai su tais gyventojais, kurie įsitikinę,
kad tiltas turėtų būti skirtas tik pėstiesiems arba jo visai neturėtų būti.
Miesto valdžia privalo, be jokių išvedžiojimų ar nutylėjimų atsakyti, kaip šiuo tiltu
planuoja organizuoti ir reguliuoti eismą. Kokių detalių priemonių būtų imamasi,
kad šis tiltas netaptų dar vienu, motorizuoto transporto, tranzitiniu tiltu.
Visa tai yra apie paprastą dalyką- ryšį, komunikaciją, atvirą bendravimą su
žmonėmis tada, kai jiems to labiausiai reikia.
Esu įsitikinęs, kad skyrus daugiau dėmesio ne viešiesiems ryšiams, o partnerystei ir
sąžiningai komunikacijai- surengus papildomus susitikimus su bendruomenėmis,
detaliai pristatant tilto projektą, leidžiant gyventojams užduoti gyvus klausimus,
atsakant į „iš anksto neparuoštus“ klausimus ir pateikiant aiškius atsakymus-
daug kas išsispręstų savaime. Nebeliktų neatsakytų klausimų ir būtų sustabdytas
miesto bendruomenės skaldymas šia jautria tema.
Audringoje diskusijoje tenka konstatuoti, kad pėsčiųjų tiltas, toje miesto vietoje,
būtų buvęs labai geras sprendimas, kuriam pritartų daugelis. Ar reikia, kad tiltu
važiuotų ir automobiliai? Kiek turi jame būti eismo juostų? Tai jau yra atviros ir
garbingos diskusijos bei tinkamo projekto pristatymo visuomenei klausimas.
Klaipėda visada mokėjo tartis ir susitarti, dėl dalykų, kurie miestui svarbiausi.
Labai noriu tikėti, kad ir ši miesto valdžia tradicijos nesulaužys.
Liberalų sąjūdžio Klaipėdos skyriaus pirmininkas
Artur Truš
https://ve.lt/nuomones/bastionu-tiltas-turi-jungti-o-ne-skaldyti-miestiecius