Artur Trush, Klaipėdos liberalų skyriaus pirmininkas
Neseniai Klaipėdos savivaldybė nusprendė už nepigiai suskaičiuoti visus miesto medžius. Kur kas naudingiau būtų, jeigu už miesto eismo organizavimą atsakingi valdininkai pradėtų skaičiuoti mieste itin sparčiai dygstančius naujus šviesoforus.
Klaipėdos išplanavimas eismo organizavimui ypač dėkingas- trys išilginės arterijos ir jas jungiančios, statmenai išsidėsčiusios gatvės. Tačiau, miesto eismo strategai net ir čia sugeba privirti košės ir kai kurie jų sprendimai yra sunkiai paaiškinami.
Štai Minijos gatvės atkarpoje tarp Baltijos pr. ir Naikupės g. neseniai įrengtos net 4 šviesoforinės sankryžos ar pėsčiųjų perėjos. Nors ši atkarpa nesiekia net 500 metrų… Gal gali kas paaiškinti, kam toks intensyvumas? Ar tikrai buvo atlikti matavimai ir skaičiavimai, dėl pėsčiųjų srautų šiame ruože? Nes plika akimi žiūrint, balandžių ant šaligatvių daugiau, negu pėsčiųjų.
Beveik kas šimtą metrų pridygę šviesoforai stabdo intensyvų eismą Minijos gatve. Transportas su įjungtais varikliais laukdamas žalio šviesoforo signalo išmeta didelį kiekį taršos. Jau nekalbant apie tai, kad prie abejotinos reikšmės šviesoforų praleistas laikas kainuoja šimtus tūkstančių ar milijonus eurų per metus.
Ir tokių nepamatuotų sprendimų, kur statomi šviesoforai, nesant jiems poreikio, mieste yra daug. Didelis klausimas, kaip toks naujų šviesoforų „lietus“ koreliuoja su saugaus eismo situacija? Ar tikrai jie statomi pačiose nesaugiausiose miesto vietose? Tikrai, ne. Pavyzdžiui, Vingio gatvėje, prie naujai tvarkomo „Vingio pasažo“ yra požeminė perėja, kuria mažai kas naudojasi, dėl ten vaikštančių įtartinų tipelių, todėl žmonės kerta dviejų krypčių keturių juostų gatvę, kuri dar daro posūkį, antžemine pėsčiųjų perėja. Iki nelaimės vienas žingsnis. Ten būtina įrengti šviesaforinę perėją, o vaiduokliams skirtą požeminę perėją galima ir uždaryti.
Pagaliau, remiantis olandų ar lenkų praktika, avaringose sankryžuose nebūtina statyti šviesoforus, kai kur užtektų įrengti efektyvias, eismui labaiu pralaidžias nedideles žiedines sankryžas.
Ir dar apie šviesoforus. Jeigu jau mieste pristatėme naujų blizgančių šviesoforų, būtų gerai, kad jie „draugautų“ su išmaniosiomis sistemomis. Mieste yra sankryžų, kur šviesoforo signalų intervalas turėtų būti operatyviai koreguojamas pagal esamus transporto srautus. Pavyzdžiui, H. Manto ir P. Lideikio arba N. Sodo ir N. Uosto sankryžuose dažnai tuo pačiu paros laiku susidaro spūstys tik viena kryptimi, o iš kitos sankryžų pusės srauto nėra. Žmonės priversti stovėti spūstyse, nors problemą galima labai lengvai išspręsti, tiesiog tuo metu pakeičiant šviesoforo signalo laiko intervalus. Paprastai tariant, daugiau žalios ten, kur daugiau mašinų.
Savaime suprantama, kad apžvelgdamas Klaipėdoje egzistuojančias eismo problemas ir siūlydamas, kaip jas reikėtų išspręsti, sutinku, kad į eismo organizavimo sprendimus reikia žūrėti kompleksiškai, pirmiausiai skatinant viešojo transporto plėtrą bei dviračių ir paspirtukų naudojimą. Šiam prioritetui įgyvendinti turėtų būti tikslingai naudojamos ir iš automobilių parkavimo mieste surenkamos lėšos.