Ruošiamasi pradėti rengti naują Klaipėdos miesto bendrąjį planą, tad jau dabar diskutuojama, ką reikia daryti uostamiesčiui, kad jis susigrąžintų į periferiją bėgančius gyventojus, kaip jis turi vystytis ateityje. Pasak architekto-urbanisto Mindaugo Pakalnio, nustatant prioritetines teritorijas reikia susitarti, o ne pyktis.
Bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo stebėsenos už 2014 metus tarpinę ataskaitą pristatęs UAB „Sweco Lietuva” vyr.architektas-urbanistas M. Pakalnis nustebo pamatęs, kiek žmonių susirinko paklausyti pranešimų apie Klaipėdos urbanistinę plėtrą. Pasak jo, jeigu Vilniuje būtų vykęs toks renginys, į jį ateitų 5 žmonės.
Ambicingi uždaviniai
Klaipėdos vicemeras Artūras Šulcas išsakė politikų pageidavimus – Klaipėda turi būti saugus, turint omenyje ne tik chuliganus, sveikas, nekenksmingas aplinkai miestas. Tad miesto planuotojai turėtų atkreipti dėmesį į miesto Tarybos pageidavimus.
„Visgi rengiant miesto bendrąjį planą, vargu, ar pavyks suderinti visų miško žvėrių interesus”, – juokavo vicemeras.
Pasak jo, ateityje planuojama labai daug dėmesio skirti kultūrai, viešosioms erdvėms, miesto raidos problemoms spręsti.
M. Pakalnio manymu, Klaipėda – linijinis miestas – tikrai turi galimybių plėstis.
Žinia, pastaruoju metu miestai praranda gyventojus, kurie keliasi gyventi į periferiją, tad varžomasi dėl jaunų žmonių susigrąžinimo. Pastariesiems svarbu viešųjų paslaugų kokybė (darželiai, mokyklos ir t. t.), geras susisiekimas ir būstas už prieinamą kainą. Tokia tendencija esą stebima visoje Europoje. M. Pakalnis sako nenustebsiantis, jei po kurio laiko Europoje neliktų 50-60 miestų. Architekto-urbanisto manymu, Klaipėdoje, palyginti su kitais didžiaisiais miestais, praradimo tempai mažesni.
Architekto manymu, uostamiestis tvariam vystymui turi geresnes sąlygas nei Klaipėdos rajonas, kuriame išdalinti sklypai, „vyrauja chaotiška laukinio gyvenimo struktūra”. Nepaisant to, iš Klaipėdos į rajoną išvyko gyventi apie 16 tūkst. gyventojų – apie 10 proc. Klaipėdos mieste plėtra po krizės, skirtingai nei rajone, vis dar neatsigauna. Todėl esą būtina rasti sprendimus, kurie stabdytų gyventojų išsikėlimą, sukurtų jiems gerą aplinką gyventi mieste.
Kokios tos prioritetinės teritorijos, kurias reikėtų vystyti pirmiausia, kol kas esą sunku pasakyti. Architektas kaip sėkmingą miesto plėtros pavyzdį pateikė Malmės (Švedija) gyvenamąjį kvartalą, įkurtą vietoje buvusios laivų statyklos, turintį daug statinių su vaizdu į jūrą. Tuo metu Osle (Norvegija) verslininkų iniciatyva buvo pastatytas daugiaaukščių kvartalas ir sugadinta miesto dalis, nes savivaldybė ten nesikišo.
M. Pakalnio manymu, turi būti subalansuota ir uosto bei miesto plėtra. Esą reikėtų išnaudoti uosto potencialą, didinti miesto dalių ryšius su rekreacinėmis zonomis. Iš centro vandeniu galėtų būti susisiekiama su kitomis miesto dalimis. Teigiama, kad būtina formuoti ir miesto būsto politiką.
Ar reikia buferinių zonų?
Po pranešimų vyko aktyvios diskusijos. Klaipėdiečiai nieko neišgirdo apie siūlomas kurti naujas darbo vietas. Keltas klausimas, ką daryti su klaipėdiečiais, dirbančiais mieste, o gyvenančiais periferijoje, kam jie turi mokėti mokesčius. Kalbėta ir apie municipalinį būstą, ne socialinį, nes šis neva asocijuojasi su asocialiais asmenimis. Esą toks būstas turėtų būti skirtas jaunoms šeimoms, kad priviliotų jas į miestą.
Klaipėdos vicemerė Judita Simonavičiūtė diskusijos metu tvirtino, kad žmonės keliasi į rajoną todėl, kad ten statytis namą pigiau nei mieste.
Pasak A. Šulco, žmonės, patys dirbantys uoste, keliasi kuo toliau nuo uosto, nes jie žino, kokie kroviniai kraunami, kokioje aplinkoje žaidžia jų vaikai. Pietinėje miesto dalyje pramonė tiesiog atėjo į žmogaus kiemą. Tad, vicemero manymu, reikia statyti buferines zonas.
Tačiau UAB „Sweco Lietuva” viceprezidentas Aidas Vaišnoras priminė, kad dabar tokios modernios technologijos pasaulyje, kad jokio kvapo nepajusi prie pat uosto tvoros.
Daugiau skaitykite: http://www.ve.lt/naujienos/klaipeda1/klaipeda/ar-suras-vaistu-mazejanciai-klaipedai-1355204/
© Eimanto CHACHLOVO nuotr.