Ar bus įamžintas Vydūno atminimas?

 

Neseniai vykusioje 14 -ojoje Vydūno tarptautinėje mokslinėje praktinėje konferencijoje vėl nuskambėjo raginimas ieškoti kelių ir būdų įamžinti Vydūno atminimą Klaipėdos mieste.
Nors didžiąją savo gyvenimo dalį Vilhelmas Storosta Vydūnas gyveno Tilžėje, tačiau jis glaudžiai susijęs ir su Klaipėda bei čia gyvenusiais Mažosios Lietuvos šviesuoliais. Jo broliai vargonininkas Albertas Storosta bei istorikas Jurgis Storosta mokytojavo Vytauto Didžiojo gimnazijoje. Ir pats Vydūnas buvo ėmęsis pedagoginės veiklos Klaipėdos konservatorijoje (dabar Stasio Šimkaus konservatorija).
Jis, traukiniu atvykęs į Klaipėdą, paprastai apsistodavo pas Bajorus, gyvenusius dabartinėje Vilties gatvėje, name prieš šiandieninę prokurorų buveinę arba pas Brakus, kurių namų dalelė šiandien dar yra išlikusi šalia prekybos centro "Kapitolijus". Atostogoms rinkdavosi ne kurortus Kuršių nerijoje, o Giruliuose.
Žodžiu, akyliau patyrinėjus, Klaipėdoje galima atsekti nemažai išlikusio ir neišlikusio grindinio, kuriuo vaikščiojo vienas iš lietuvių tautos nacionalinių vertybių – Vydūnas.
Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyrius, šiuo metu besistengiantis įvairiais būdais skatinti miesto bendruomenę įamžinti mūsų miesto šviesuolius, palikusius pėdsakus tiek istorijoje, kultūroje, švietime, tiek šio krašto žmonių savimonės vystyme, iškėlė pasiūlymą Vydūno atminimui skirti Atgimimo aikštę.
Architektas Adomas Skiesgilas, kadaise dirbęs Vykdomojo komiteto pirmininko Alfonso Žalio komandoje, sakė, kad idėja įamžinti Vydūno atminimą nėra nauja. Jis maždaug 1982 m. buvo gavęs pirmininko nurodymą surinkti medžiagą apie Vydūną, Rapalionį, Kulvietį ir t.t. Bet tuomet taip ir liko neapsispręsta, kur ir kaip šių lietuvių tautos didžiavyrių atminimą amžinti.
Vėliau buvo iškilę planai pertvarkyti Atgimimo aikštę. Netgi buvo paskelbtas konkursas, kokiu akcentu ją dabinti. Pasak A. Skiesgilo, taip pat dalyvavusio projektų konkurse, jis buvo "užsikabinęs" už Vydūno arfos idėjos ir jos skleidžiamos šviesos, kurią spinduliavo aplinkiniams ir pats Vydūnas. Skulptorius Gintautas Jonkus siūlęs Angelo, saugančio miestą idėją, skulptorius Gediminas Karalius – akmens žirgo statulą. Bet visos tos idėjos, kaip regime, liko neįgyvendintos. Iki šio neaiški ir Atgimimo aikštės ateitis. O Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyrius miesto bendruomenei vėl teikia siūlymą Atgimimo aikštėje vis dėlto įamžinti Vydūno atminimą.
Klaipėdos garbės pilietis Bernardas Aleknavičius:
Šią idėją pirmiausiai VE paprašė pakomentuoti Klaipėdos garbės piliečio, Lietuvos respublikos vyriausybės kultūros ir meno premijos laureato, knygos "Vydūnas" autoriaus Bernardo Aleknavičiaus:
"Žinoma, Vydūno atminimą galima įamžinti įvairiose Klaipėdos vietose, pradedant geležinkelio stotimi, baigiant Giruliais. Bet, manau, kad vis dėlto Vydūno atminimui pagarbiausia vieta būtų Klaipėdos centras. Na, o kur – reikia dairytis ir ieškoti. Kad tai būtų organiškas junginys ir dermė",- sakė jis.
Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas:
"Kol kas dėl Atgimimo aikštės sutvarkymo galutinio apsisprendimo nėra. Tad pasiūlymas dėl Vydūno įamžinimo nepavėluotas. Esu įsitikinęs, kas pačioms netikėčiausioms, drąsiausioms idėjoms neturi būti jungiama raudona šviesoforo šviesa. Žinoma, aš už tai, kad Vydūno atminimas turi būti įamžintas. Jis ir jo darbai – lietuvių savimonės puoselėjimo reiškinys, turįs glaudžias sąsajas su Klaipėda. Ar Atgimimo aikštė tinkamiausia vieta Vydūnui įąmžinti, turi spręsti miesto bendruomenė. Jeigu sutariam visi, jokių trikdžių. Tuomet jau galima kalbėti ir apie projektus, ir apie konkursus. Tad dėl šios idėjos turi teisę pasisakyti visi – ir paveldo, ir kultūros puoselėtojai, ir verslininkai su pramoninkais, ir akademinė bendruomenė. Manau reikėtų diskutuoti iki tol, kol bus apsispręsta galutinai. O ne atvirkščiai, kaip dažnai būna, kai darbas padarytas. Ir tik tuomet dalis klaipėdiečių ar net ir visi urmu puola į diskusijas",- sakė Klaipėdos meras.
P.S.
Diskusijos dėl Atgimimo aikštės ateities prasidėjo vos tik iš jos išbildinus tankus ir nukėlus Lenino paminklą. Praėjo daugiau kaip 20 metų. Tebediskuotuojame, tebeprojektuojame iki šiol. Ar miesto bendruomenei rūpi Atgimimo aikštė ir ar ji pritartų, kad ji vis dėlto būtų, tarkim, nutvieksta Vydūno šviesos?

Neseniai vykusioje 14 -ojoje Vydūno tarptautinėje mokslinėje praktinėje konferencijoje vėl nuskambėjo raginimas ieškoti kelių ir būdų įamžinti Vydūno atminimą Klaipėdos mieste.

Nors didžiąją savo gyvenimo dalį Vilhelmas Storosta Vydūnas gyveno Tilžėje, tačiau jis glaudžiai susijęs ir su Klaipėda bei čia gyvenusiais Mažosios Lietuvos šviesuoliais. Jo broliai vargonininkas Albertas Storosta bei istorikas Jurgis Storosta mokytojavo Vytauto Didžiojo gimnazijoje. Ir pats Vydūnas buvo ėmęsis pedagoginės veiklos Klaipėdos konservatorijoje (dabar Stasio Šimkaus konservatorija).

Jis, traukiniu atvykęs į Klaipėdą, paprastai apsistodavo pas Bajorus, gyvenusius dabartinėje Vilties gatvėje, name prieš šiandieninę prokurorų buveinę arba pas Brakus, kurių namų dalelė šiandien dar yra išlikusi šalia prekybos centro "Kapitolijus". Atostogoms rinkdavosi ne kurortus Kuršių nerijoje, o Giruliuose.

Žodžiu, akyliau patyrinėjus, Klaipėdoje galima atsekti nemažai išlikusio ir neišlikusio grindinio, kuriuo vaikščiojo vienas iš lietuvių tautos nacionalinių vertybių – Vydūnas.

Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyrius, šiuo metu besistengiantis įvairiais būdais skatinti miesto bendruomenę įamžinti mūsų miesto šviesuolius, palikusius pėdsakus tiek istorijoje, kultūroje, švietime, tiek šio krašto žmonių savimonės vystyme, iškėlė pasiūlymą Vydūno atminimui skirti Atgimimo aikštę.

Architektas Adomas Skiesgilas, kadaise dirbęs Vykdomojo komiteto pirmininko Alfonso Žalio komandoje, sakė, kad idėja įamžinti Vydūno atminimą nėra nauja. Jis maždaug 1982 m. buvo gavęs pirmininko nurodymą surinkti medžiagą apie Vydūną, Rapalionį, Kulvietį ir t.t. Bet tuomet taip ir liko neapsispręsta, kur ir kaip šių lietuvių tautos didžiavyrių atminimą amžinti.

Vėliau buvo iškilę planai pertvarkyti Atgimimo aikštę. Netgi buvo paskelbtas konkursas, kokiu akcentu ją dabinti. Pasak A. Skiesgilo, taip pat dalyvavusio projektų konkurse, jis buvo "užsikabinęs" už Vydūno arfos idėjos ir jos skleidžiamos šviesos, kurią spinduliavo aplinkiniams ir pats Vydūnas. Skulptorius Gintautas Jonkus siūlęs Angelo, saugančio miestą idėją, skulptorius Gediminas Karalius – akmens žirgo statulą. Bet visos tos idėjos, kaip regime, liko neįgyvendintos. Iki šio neaiški ir Atgimimo aikštės ateitis. O Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyrius miesto bendruomenei vėl teikia siūlymą Atgimimo aikštėje vis dėlto įamžinti Vydūno atminimą.

Klaipėdos garbės pilietis Bernardas Aleknavičius:

Šią idėją pirmiausiai VE paprašė pakomentuoti Klaipėdos garbės piliečio, Lietuvos respublikos vyriausybės kultūros ir meno premijos laureato, knygos "Vydūnas" autoriaus Bernardo Aleknavičiaus:

"Žinoma, Vydūno atminimą galima įamžinti įvairiose Klaipėdos vietose, pradedant geležinkelio stotimi, baigiant Giruliais. Bet, manau, kad vis dėlto Vydūno atminimui pagarbiausia vieta būtų Klaipėdos centras. Na, o kur – reikia dairytis ir ieškoti. Kad tai būtų organiškas junginys ir dermė",- sakė jis.

Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas:

"Kol kas dėl Atgimimo aikštės sutvarkymo galutinio apsisprendimo nėra. Tad pasiūlymas dėl Vydūno įamžinimo nepavėluotas. Esu įsitikinęs, kas pačioms netikėčiausioms, drąsiausioms idėjoms neturi būti jungiama raudona šviesoforo šviesa. Žinoma, aš už tai, kad Vydūno atminimas turi būti įamžintas. Jis ir jo darbai – lietuvių savimonės puoselėjimo reiškinys, turįs glaudžias sąsajas su Klaipėda. Ar Atgimimo aikštė tinkamiausia vieta Vydūnui įąmžinti, turi spręsti miesto bendruomenė. Jeigu sutariam visi, jokių trikdžių. Tuomet jau galima kalbėti ir apie projektus, ir apie konkursus. Tad dėl šios idėjos turi teisę pasisakyti visi – ir paveldo, ir kultūros puoselėtojai, ir verslininkai su pramoninkais, ir akademinė bendruomenė. Manau reikėtų diskutuoti iki tol, kol bus apsispręsta galutinai. O ne atvirkščiai, kaip dažnai būna, kai darbas padarytas. Ir tik tuomet dalis klaipėdiečių ar net ir visi urmu puola į diskusijas",- sakė Klaipėdos meras.

P.S.

Diskusijos dėl Atgimimo aikštės ateities prasidėjo vos tik iš jos išbildinus tankus ir nukėlus Lenino paminklą. Praėjo daugiau kaip 20 metų. Tebediskuotuojame, tebeprojektuojame iki šiol. Ar miesto bendruomenei rūpi Atgimimo aikštė ir ar ji pritartų, kad ji vis dėlto būtų, tarkim, nutvieksta Vydūno šviesos?

http://www.ve.lt/naujienos/lietuva/vakaru-lietuva/ar-bus-iamzintas-vyduno-atminimas-715488/