Miesto tarybos nariams trūko kantrybė. Apleistų pastatų savininkai politikams turėjo pasiaiškinti, kodėl dešimtmetį nėra atnaujinami ir remontuojami nenaudojami, apšiurę, senamiesčio nepuošiantys pastatai. Vieni tvirtino, kad darbus pradės pavasarį, kitų pareiškimai kėlė nuostabą.
Pakvietė po išvykos
Klaipėdos širdyje stūksančių aptriušusių objektų savininkai buvo pakviesti į uostamiesčio tarybos Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto posėdį.
„Lapkričio 2-ąją buvo išvažiuojamasis posėdis. Apžiūrėjome senamiestyje esančius nekilnojamojo turto objektus, kurie nėra vystomi. Pakvietėme čia atvykti, kad išgirstume, kodėl nevyksta darbai, gal galime kuo nors padėti”, – tvirtino komiteto pirmininkas Simonas Gentvilas.
Į posėdį atvyko Didžiojoje Vandens gatvėje esančio pastatų komplekso, kuris ilgą laiką nėra atnaujinamas, savininkai.
Klaipėdos savivaldybės Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas Gediminas Pocius tvirtino, kad buvo kviestas ir buvusio „Baltijos” kino teatro savininkas, tačiau jis buvo išvykęs iš Lietuvos, o savo įgalioto asmens neatsiuntė.
Darbus pradės pavasarį
Pasak G.Pociaus, Didžiojoje Vandens gatvėje esantiems nenaudojamiems pastatams yra išduoti statybos darbus ar kapitalinį remontą leidžiantys atlikti dokumentai.
„Kai kuriems jau labai seniai. Tikėjomės, kad prasidės darbai, bet viskas stovi. Tik vienas iš šių objektų yra įtrauktas į apleistų statinių sąrašą. Kiti į jį nepakliūva, nes atitinka reikalavimus. Yra išduoti leidimai statybos darbams, vykdoma techninė priežiūra”, – komentavo vedėjas.
Tačiau, anot G.Pociaus, sudarant kitų metų apsileidėlių sąrašą, reikės patikrinti minėtus objektus ir spręsti iš naujo, ar juos įtraukti.
Įmonės, kuriai priklauso Didžiosios Vandens gatvės 24 ir 26 sklypai, atstovas pasakojo, kad darbus ketinama pradėti pavasarį.
„26-ajam pastatui yra išduotas leidimas rekonstrukcijai. 24-ojo statinio savininke įmonė tapo tik rugsėjį. Anksčiau jis priklausė fiziniam asmeniui. Per šį sklypą driekiasi šiluminė trasa. Planuojama ją iškelti ir vystyti projektą. Kadangi atsirado dar vienas sklypas, reikia daugiau lėšų. Įmonė dirba, ieško investuotojų”, – pasakojo atstovas.
Anot jo, šiluminės trasos iškėlimas yra suderintas su įmone „Klaipėdos energija”, tačiau šių darbų negalima atlikti žiemą.
„Pavasarį pradėsime judėti”, – žadėjo atstovas.
Nepavyksta rasti rangovų
Didžiosios Vandens gatvės 28B statinio bendrasavininkis tvirtino, kad jų dalis yra labai maža – tik sandėliukai. Vyras aiškino, kad nematė tikslo kažką tvarkyti, jei kiti pastatai apleisti.
„Aplink yra kur kas didesnių objektų. Kai pradės tvarkyti juos, startuosime ir mes”, – teigė vyras.
Didžiosios Vandens gatvės 28 pastato savininkas atviravo, kad norėjo pradėti tvarkyti dar esant litui. Įvedus eurą, anot jo, viskas pabrango.
„Vis ieškau tinkamų rangovų. Planuoju griauti ir statyti. Leidimą turiu. Mano statiniai yra užsandarinti, benamiai juose negyvena, tik garažo stogas buvo įgriuvęs”, – pasakojo savininkas.
Anot miesto tarybos nario Algirdo Grublio, patikrinimo metu pastebėta, kad garaže daug padangų, atliekų: „Tai tiksinti ekologinė bomba”.
Garažo savininkas žadėjo pasižiūrėti: „Garažo durys yra užvirintos. Anksčiau buvo spynos, tačiau jas kažkas išlaužė ir pateko į vidų. Nuvažiuosiu, pasižiūrėsiu ir, jei reikės, sutvarkysiu”.
Didžiosios Vandens gatvės 28A pastato savininkas tvirtino, kad iš visų susirinkusiųjų į savo turtą yra investavęs daugiausia – jau 160 tūkst. litų.
„Tačiau būdavo, kad sutvarkai, patenka kokie nors benamiai, sukelia gaisrą ir viskas nudega. Vėl reikia iš naujo tvarkyti. Be to, trejus metus man skiriama bauda po 1 tūkst. eurų. Tai mano visa pedagogo alga, o galėčiau investuoti. Tvarkysime. Sudėsime langus, remontuosime fasadą”, – žadėjo savininkas.
Piktinosi baudomis ir mokesčiais
S.Gentvilas atkreipė dėmesį, kad visi susirinkusieji, turintys statinius Didžiojoje Vandens gatvėje, yra turtingesni už jį.
„Tuo galite įsitikinti, atsidarę mano deklaraciją. Kai turi turto, turi ir problemų. Kviesime jus pavasarį ir domėsimės situacija, o gal jūs mus pakviesite į darbų pradžią”, – tvirtino pirmininkas.
Vienas iš savininkų domėjosi, kodėl savivaldybė skiria baudas už neprižiūrėtą turtą.
„Turi sumokėti didžiausią sumą. Kam skriausti žmogų? Ar savivaldybės toks tikslas?” – klausė posėdyje dalyvavęs vyras. Į apleistų statinių sąrašą įtrauktų objektų savininkams taikomi maksimalūs nekilnojamojo turto ir žemės mokesčių tarifai.
Vyras taip pat atkreipė dėmesį, kad savivaldybė prastai rūpinasi viešąja tvarka. Esą todėl į neprižiūrimus pastatus pakliūva benamiai ir sukelia gaisrus.
Politikai paaiškino, kad savivaldybė turi drausminti asmenis, kurie neprižiūri savo turto, tik taip miestas taps gražesnis ir tvarkingesnis.
„Kitos šalys, spręsdamos tokias problemas, yra dar griežtesnės. Vieną kartą pastato nesutvarkančiam žmogui skiriama bauda, antrą kartą – daug didesnė. Jei ir toliau objektas nėra tvarkomas, savininkas privalo jį parduoti. Dėl to kai kuriose šalyse ir nėra apleistų pastatų. Privatūs investuotojai turi suktis”, – pabrėžė Klaipėdos miesto tarybos narys Valdemaras Anužis.
Skaitykite daugiau: http://klaipeda.diena.lt/naujienos/klaipeda/miesto-pulsas/apleistu-pastatu-savininkai-ant-kilimelio-721818#ixzz3sgUFVy5F
Vytauto Petriko nuotr.