Aplink tik ir girdime: rinkimai, rinkimai. Tai lyg visuomenės priverstinis gyvasties suaktyvinimas, sprogimas, gyvenimas tik dėl vilčių, lūkesčių ir asmeninių ambicijų. Kiek esame atviri sau, tau, vyrui, žmonai, kolegai, kaimynui…? Ar išlaikome vidinę pusiausvyrą ir dvasinę ramybę? Ar sugebame atsilaikyti prieš formuojamą nuomonę, normas. O ar verta tai daryti? Juk iš esmės niekas nesikeičia, kol nepakeiti požiūrio į save, savo veiklą, neišgrynini savo gyvenimo tikslo. Gyvenimas yra ne tik jo pažinimas, bet gebėjimas juo džiaugtis, o ne „būti” kažkur šalia.
Kasdien klausome kažko, kaip kaime kažkoks kaimynas kirto kirviu kitam kaimynui kairę koją. Tiek daug k – o emocija labai panaši į pirmą asociaciją iš šios raidės. Kada skaitysime ar patys kursime tokias emocijas?
Mokiniai mokykloje mažiausius moksleivius mokė mandagumo? Daug M – bet eMocija kita ![":)"]("http://www.ve.lt/blog/wp-includes/images/smilies/icon_smile.gif"){kind=icon}
Kodėl dažnai uždarome duris, net nepagalvodami, kad tas, kuris liko už durų yra ne konfliktas, o galiMybė? Klausimas: „kiek klasių baigei?”, užprogramuoja galingą atoveiksmį. Kada suprasime, kad atvirumas mus puošia, o asmeniškumas mus gniuždo? Kasdien sutinkami nauji veidai neša su savimi emociją. Tik ar mes patys sugebame nešti emociją, nepriklausomai nuo to, saulėta ar lietinga diena yra? Tegul nedingsta šypsena nuo Jūsų veido. Palinkėkime sau to. Kitas kampas dažnai atrodo atgrasiai, kaip ir tie kompiuteriai, kurie beveik buvo patapę vyresniosios visuomenės dalies visuotiniu priešu. Tačiau jau nebeatsimename to visuotinio pasipriešinimo. O dabar net nebeįsivaizduojame, kaip mes galėjome taip galvoti? Juk tai tokia didžiulė galiMybė. Ta pati, kurią turime išnaudoti kasdien.
Matymo, girdėjimo kaina labai išaugusi, kaip ir išaugusi paklausa Jūsų, garbingieji, mintims. Tačiau ar tai vienintelė galimybė būti išgirstiems? Kriterijai aukšti – plotas ribotas, kvadratiniai centimetrai išmatuoti, laukiama kritimo į sąskaitas kaip kalėdinio senelio dovanų. Tačiau horizonte „mėtosi” neatrasta galimybė – pasakyti ir parodyti tai, kaip Mes galiMe, MokaMe ar sugebaMe. Tik Mokėkime ja pasinaudoti. Tikriausiai neabejotina dalis žmonių šių dienių kriminalinių įvykių apžvalgoje vėl išgirdo tarptautinį žodį, kuris kaimo žmogui gali atrodyti kaip grėsmė – galimybė pažinti per daug kainavo. Mes esame čia, kad gebėtume matyti, analizuoti, spręsti ir vertinti savaip. Ir vėl renkamės tarp grėsmės ir galimybės. Šiandieninė didžioji mano galimybė – gebėti pasinaudoti esama galimybe ir džiaugtis gyvenimo pažinimu. Galimybė yra klausyti, tačiau ne girdėti, galimybė yra groti, o ne spaudyti pianino klavišus.