Po debesim: Kaip oro tarša patyliukais keičia gyvenimus ir ką moksliniai tyrimai mums
pasakoja apie ilgalaikį poveikį bendruomenėms.
Debesys – tai ne tik gamtos teatrų dekoracijos, bet ir gyvybės šaltiniai, nuolatos maitinantys
žemę gyvybiškai svarbiu vandeniu. Bet žemiau šių besikeičiančių dangaus šedevrų slypi
tamsesnė realybė – automobilių, pramonės, ir žemės ūkio sukelta tarša, kuri kasdien
skverbiasi į mūsų miestus ir kaimus. Visuotinai žinoma, kad oro tarša ne tik trumpina
gyvenimo trukmę iki septynerių metų, bet ir verčia žmones ieškoti sveikesnių gyvenimo
vietų, o kiti tiesiog stengiasi nekreipti dėmesio, nes „nematai – neskauda”. Klaipėdos
uostamiestis yra ypatingas dėl savo geografinės padėties ir svarbių transporto arterijų,
kurios padidina taršos riziką. Transportas – vienas pagrindinių teršėjų, o oro sąlygos, miesto
planavimas ir asfalto kiekis lemia teršalų sklaidą. Skirtingos vietovės gali nevienodai reaguoti
į panašius teršalų kiekius, panašiai kaip žmogus paveldi DNR, miestas ją įgyja, tad svarbu
analizuoti kiekvieną miestą atskirai, vertinant jo DNR: užstatymą pastatais, asfalto dangos
plotą mieste, žaliąsias zonas bei žinoma vyraujančias meteorologines sąlygas. Miestas, kaip
žmogus – skirtingas, savitas, su tik jam būdingais bruožais, kiekvienas yra unikalus! Šiandien
dėmesį skiriu mūsų miestui Klaipėdai ir kiekvienam klaipėdiečiui.
Naujausi tyrimai rodo, kad nematomi, tačiau pavojingi oro teršalai nėra tik laikini dirgikliai,
bet katalizatoriai gilesniems, ilgalaikiams pokyčiams mūsų bendruomenėse. Nuo padidėjusio
kvėpavimo takų ligų skaičiaus iki įtakos vaikų kognityviniam vystymuisi, rizika yra stulbinamai
didelė. Klaipėdoje oro tarša kietosiomis dalelėmis, kurių dydis gali siekti dešimtadalį plauko
storio, kurios lengvai įkvepiamos į plaučius tiesiog natūraliai kvėpuojant ir vaikštant mūsų
miesto gatvėmis, itin didelė pagrindinėse transporto sankryžose ir tolygiai mažėja tolstant
nuo jų. Panaši tendencija stebima ir su azoto dioksidu. Taigi kaip Klaipėda pasitinka svečius ir
namo grįžtančius klaipėdiečius? Įvažiuojant į miestą pasiekus Baltijos žiedą klaipėdiečiai
“svetingai” pasveikinami grįžus nemaža porcija kietųjų dalelių, ypač pavasarį. Ir taip,
teisingai supratote, tai labiausiai kietosiomis dalelėmis ir azoto dioksidu užteršta Klaipėdos
miesto dalis, nors rekomenduojamų normų tiek trumpalaikių, sezoninių matavimų metu,
tiek ir ilgalaikiais matavimais mes neviršijame kas yra ganėtinai džiugu. Bet ką reiškia
neviršijame normos? Pagal ES reikalavimus azoto dioksido metinis vidurkis negali viršyti 40
mikrogramų kubiniame metre ribos, nes jei aukščiau, tai jau atsiranda didelė rizika sveikatos
sutrikimams. O kaip yra jei atsitiktinių sezoninių matavimų metu nustatomi 36-38
mikrogramai kubiniame metre? Ar tai saugi riba? Gi neviršijame 40 mikrogramų/m3.
Ribinės vertės yra įvedamos neatsitiktinai, bet jos ne visada atspindi realią situaciją, kurią
patiria žmonės, gyvenantys aukšto taršos lygio zonose. Dėl to svarbu įvertinti, kaip net
„saugios” normos gali turėti neigiamą poveikį žmonių sveikatai ilgalaikėje perspektyvoje.
Oro tarša, net esant normos ribose, gali sukelti lėtinių ligų atsiradimą ir progresavimą,
padidinti širdies ir kraujagyslių susirgimų riziką, taip pat paveikti psichologinę žmonių būklę,
sumažinti darbingumą ir gyvenimo kokybę. Šių teršalų poveikis yra ypač juntamas vaikų
sveikatai. Jų organizmai dar nėra visiškai išsivystę, todėl jie yra ypač pažeidžiami. Moksliniai
tyrimai rodo, kad ilgalaikė kvėpavimas kietosioms dalelėms ir azoto dioksidui gali lėtinti
plaučių augimą, taip pat sutrikdyti kognityvinę raidą ir mokymosi gebėjimus. Taip pat
stebima, kad vaikai, gyvenantys labiau užterštuose rajonuose, dažniau serga astma ir kitomis
kvėpavimo takų ligomis.
Oro tarša yra kompleksinė viso pasaulio problema, su kuria Klaipėda labai neblogai tvarkosi,
užmerkus akis prieš tam tikrus niuansus, kaip liepų iškirtimas miesto centre mažinant žaliųjų
zonų plotus. Bet kokiu atveju, efektyvesnis eismo reguliavimas, viešojo transporto plėtra,
žaliųjų zonų išplėtimas bei griežtesnė pramonės reguliavimas yra vienos iš pagrindinių
priemonių miesto oro kokybės užtikrinimui, ir čia negali sakyt, kad Klaipėda nieko nedaro.
Tačiau visuomenės švietimas apie oro taršos poveikį ir asmeninės prevencijos priemonės
taip pat yra svarbios komponentės mažinant neigiamą oro taršos poveikį žmonių sveikatai.
Žinojimas yra svarbiausias ginklas kovai su oro tarša, pradedant nuo mūsų pačių kasdienio
gyvenimo įpročių pokyčių. Jau greitai Klaipėda apsiginkluos naujomis oro taršos stotelėmis,
kurių duomenys, tikėkimės, bus atviros visuomenei realiu laiku stebėti savo gyvenamosios
vietovės taršą ir pasitarnaus mokslinių tyrimų įgyvendinimui.
Autorės: Aistė Andriulė, Erika Vasiliauskienė
