A. Lydeka: ar reikia atskiro Tautinių mažumų įstatymo?

 

Žmogaus teisių komiteto atstovai Seime susitiko su Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Vyriausiuoju komisaru tautinių mažumų klausimais Knuttu Vollebaeku. Susitikimo metu buvo aptarta, ar Lietuvoje reikėtų priimti naują atskirą Tautinių mažumų įstatymą.
Susitikimo diskusiją moderavęs Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Arminas Lydeka pabrėžė, kad ir šiuo metu Lietuvoje užtikrinamos tautinių mažumų teisės, sąlygos puoselėti savo kalbą ir kultūrą. Nepaisant to, kad 2010 m. sausio 1 dieną neteko galios dar 1989 m. lapkritį priimtas Tautinių mažumų įstatymas, anot A. Lydekos, jokia spraga dėl to neatsivėrė – šio įstatymo nuostatos jau seniai perkeltos bei galioja kituose mūsų šalyje veikiančiuose teisės aktuose.
Svarbu ir tai, kad Lietuva dar 2000-aisiais ratifikavo Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją, laikosi jos nuostatų. Liberalų sąjūdžio frakcijos narys A. Lydeka informavo, kad naują Tautinių mažumų įstatymo projekto koncepciją rengia Kultūros ministerija.
„Šis klausimas – ar mums vis dėlto reikia atskiro papildomo įstatymo – lieka atviras. Be abejonių, įsiklausysime į tautinių mažumų atstovų, visuomenės nuomonę. Bet tuo pačiu noriu pabrėžti, kad Europos Sąjungoje vos kelios šalys turi atskirą Tautinių mažumų įstatymą, toks reglamentavimas labiau būdingas Rytų Europos šalims“, – teigė A. Lydeka.
Susitikime dalyvavęs ESBO Vyriausiasis komisaras tautinių mažumų klausimais Knuttas Vollebaekas sutiko, kad šiuo klausimu priimti sprendimus nėra paprasta ir pažadėjo, kad ESBO artimiausiu metu pateiks Lietuvai savo rekomendacijas dėl Tautinių mažumų įstatymo rengimo. 

Žmogaus teisių komiteto atstovai Seime susitiko su Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Vyriausiuoju komisaru tautinių mažumų klausimais Knuttu Vollebaeku. Susitikimo metu buvo aptarta, ar Lietuvoje reikėtų priimti naują atskirą Tautinių mažumų įstatymą.

Susitikimo diskusiją moderavęs Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Arminas Lydeka pabrėžė, kad ir šiuo metu Lietuvoje užtikrinamos tautinių mažumų teisės, sąlygos puoselėti savo kalbą ir kultūrą. Nepaisant to, kad 2010 m. sausio 1 dieną neteko galios dar 1989 m. lapkritį priimtas Tautinių mažumų įstatymas, anot A. Lydekos, jokia spraga dėl to neatsivėrė – šio įstatymo nuostatos jau seniai perkeltos bei galioja kituose mūsų šalyje veikiančiuose teisės aktuose.

Svarbu ir tai, kad Lietuva dar 2000-aisiais ratifikavo Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją, laikosi jos nuostatų. Liberalų sąjūdžio frakcijos narys A. Lydeka informavo, kad naują Tautinių mažumų įstatymo projekto koncepciją rengia Kultūros ministerija.

„Šis klausimas – ar mums vis dėlto reikia atskiro papildomo įstatymo – lieka atviras. Be abejonių, įsiklausysime į tautinių mažumų atstovų, visuomenės nuomonę. Bet tuo pačiu noriu pabrėžti, kad Europos Sąjungoje vos kelios šalys turi atskirą Tautinių mažumų įstatymą, toks reglamentavimas labiau būdingas Rytų Europos šalims“, – teigė A. Lydeka.

Susitikime dalyvavęs ESBO Vyriausiasis komisaras tautinių mažumų klausimais Knuttas Vollebaekas sutiko, kad šiuo klausimu priimti sprendimus nėra paprasta ir pažadėjo, kad ESBO artimiausiu metu pateiks Lietuvai savo rekomendacijas dėl Tautinių mažumų įstatymo rengimo.