Apie tai kokią grėsmė kelia ACTA sutartis ir kaip pasikeis mūsų gyvenimas po jos pasirašymo komentuoja šeštadienio akcijos iniciatoriai ir dalyviai: Vilniaus liberalaus jaunimo pirmininkas Mantas Kondratavičius ir Liberalų sąjūdžio Fabijoniškių skyriaus narys Edmundas Balčikonis.
M. Kondratavičius: „Dabartinė mūsų komunikacinė samprata labai skiriasi nuo tos, kuri buvo prieš dešimt ar dvidešimt metų. Drąsiai galiu teigti, jog šiandien internetas bent jau kol kas yra pažangiausia informacijos bei laisvo žodžio sklaidos priemonė. Sakau kol kas, dėl to, jog tikiuosi bus atrasti dar pažangesni būdai laisvam informacijos judėjimui. Tačiau turime suprasti, kad norėdami savo gyvenime dar pamatyti tokius išradimus, neturėtumėme riboti priemonių tam siekti. Būtent galimybė naudotis žmogaus proto kūriniais be didelių apribojimų vedė pasaulį į technologinį progresą. Tuo tarpu tam tikri ACTA sutarties punktai griauna pačią interneto idėją iš esmės. Priėmus ACTA, pusę internetinių tinklapių reikėtų uždaryti, o informacijos sklaida taptų labai komplikuota. ACTA sutartis buvo priimta už žmonių akių, pradėta kurti 2008 metais, o išplatinta 2010 metais, visuomenės, o taip pat ir politikų dėmesį patraukė tik prieš kelias savaites. Galime manyti, kad toks slėpimas vyko sąmoningai. Taip pat ACTA kalba, jog pačią sutartį prižiūrės specialiai tam sukurtas ir niekam neatskaitingas komitetas, kuris galės keisti ACTA turinį bei iš interneto tiekėjų reikalauti visos privačios informacijos apie tariamus pažeidėjus. Apskritai pačioje sutartyje palikta begalė vietos interpretacijoms. Dėl tokio slapto jos priėmimo proceso bei kontroversiškai skambančių straipsnių ACTA kelia nemažai abejonių. Neneigiu, jog kūrinių autoriai turi gauti atitinkamą atlyginimą už savo darbus. Tačiau ACTA teisinė bazė neatitinka šiandieninio gyvenimo realijų. Nėra balanso tarp žmogaus teisių bei laisvių ir intelektinės nuosavybės apsaugos priemonių. Dėl grėsmės demokratiškumui, žmogaus laisvėms bei teisėms, ACTA turi būti grąžinta sistemingai analizei, nes kitaip pasaulio samprata žodžio laisvės bei teisės į privatumą srityje bus smarkiai iškreipta, o kelio atgal gali nebebūti.“
E.Balčikonis: „Rašau manydamas, kad esate susipažinę su ACTA (pilną dokumentą galite rasti čia), žinote apie stop-acta.lt judėjimą Lietuvoje ir jo rėmėjų argumentus, o gal jau skaitėte ir ES atsišaukimą į ACTA kritiką – "10 Mitų apie ACTA". Aš esu prieš ACTA ir šiomis keliomis pastraipomis noriu atkreipti jūsų dėmesį į keletą faktų kurie man padėjo susidaryti savo nuomonę. Be filosofinių apmąstymų apie intelektinę nuosavybę ir savo nuomonės piršimo.
Teigiama, jog ACTA tėra dar vienas susitarimas, kuriuo bus lengvinamas šalių bendradarbiavimas, siekiant veiksmingiau kovoti su intelektinės nuosavybės teisių pažeidimais. Tačiau faktas yra, kad kažkodėl ji buvo parengta ir patvirtinta visiškai atskirai nuo Pasaulio Prekybos Organizacijos (ir kitų panašių jau esamų org. ir susitarimų), kurios pagrindinė veikla yra platformos sudarymas būtent tokiems susitarimams ir deryboms dėl jų. Šis ir kiti neaiškumai sudarinėjat ACTA ir sukėlė nepasitikėjimą ir kritiką jau net pačiame Europos Parlamente (skaitykit EP nario Leonido Donskio atsiliepimą čia). Tai yra svarbu, nes kalbame ne vien apie Interto laivę, bet abejonę, kad ši sutartis pažeisti žmogaus teises ir žodžio laisvę garantuojamas mūsų konstitucijos. Tad čia norėčiau paklausti jūsų, šiek tiek tiek pakeisdamas temos klausimą, ar verta rizikuoti ir primti ACTA, net su ir su menama grėsme pažeisti teises, mums garantuojamas LR konstitucijos ir įstatymų?
Į teiginį, kad ACTA gali pažeisti arba keisti esamus įstatymus yra atsakoma, kad ACTA nuostatos neprieštarauja galiojantiems ES teisės aktams ir nebus reikalaujama, kad valstybės narės peržiūrėtų savo priemones, kuriomis jos įgyvendina susijusius ES teisės aktus. Trumpiau tariant pas mus ir taip viskas labai gerai, ACTA yra skirta intelektinės nuosavybės apsaugai besivystančioms valstybėm. Bet ACTA jau atsisakė pasirašyti tokios šalys, kaip Kinija, Indija ir Rusija! Bei eilė ES ir kitų šalių. Kyla klausimas, tai kam vis dėlto reikalinga ta ACTA?
Be šių dviejų esminių klausymų, kuriuos turime sau užduoti apie ACTA, kyla begalės mažesnių, ypač kaip bus atliekami nusikaltimų tyrimai ir užtikrinamas vykdymas. ACTA skleidžiamoje informacijoje pabrėžiama – ji reikalinga siekiant veiksmingiau kovoti su intelektinės nuosavybės teisių pažeidimais; su patentų, modelių ir geografinių nuorodų vagystėm vykdomos nusikalstamų grupuočių. Ir visa tai bus daroma, bet asmeninė informacija internete nebus tikrinama ar stebima, o interneto svetainės necenzūruojamos ir keliautojų laikmenos netikrinamos. Ar man vienam kyla klausimas KAIP ir KOKIOS institucijos po ACTA priėmimo sugebės surasti tuos intelektinės nuosavybės pažeidimus be tikrinimų ir sekimo? Ypač domina tokie tokie pažadai: "keliautojai nebus tikrinami, jei pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises pagamintos prekės yra nekomercinės paskirties ir nevykdoma didelio masto neteisėta prekyba." – kaip pareigūnas žinos, jog aš intelektinės nuosavybės teisių nepažeidžiu ir nevykdau didelio masto neteisėtos prekybos dar prieš mane patikrindamas? Kas yra didelio masto neteisėtos prekybos ir kaip ją pareigūnas atskirs nuo mažo masto neteisėtos prekybos, pavyzdžiui stebėdamas mane oro uoste? Na ir t.t. ir pan.
Todėl kviečiu visus prisidėti prie Vilniaus liberalaus jaunimo organizuojamos akcijos siekiant atkreipti visuomenės ir ypač politikų, galinčių įtakoti šios sutarties baigtį, dėmesį. Arba bent ateiti padiskutuoti. Veiksmas vyks vasario 11 d., šeštadienį, 12 val. Vinco Kudirkos aikštėje (kvietimas į renginį Facebook).“