Aukštųjų mokyklų reitingai – pagal aiškius kriterijus ir patikimą atskaitos tašką

 

Aukštųjų mokyklų reitingai gali būti vienas iš informacijos šaltinių studijas besirenkančiam jaunimui ir visuomenei, tačiau būtina sąlyga – patikimumas ir aiškūs vertinimo kriterijai, – sakė švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius šiandien savaitraščio „Veidas“ surengtoje konferencijoje „Lietuvos universitetų ir kolegijų reitingavimo įtaka Lietuvos aukštojo mokslo kokybei“. 
Ministras G. Steponavičius pabrėžė visuomeninės iniciatyvos svarbą kuriant reitingavimo sistemą ir atkreipė dėmesį į patikimumo užtikrinimą – net mažiausia abejonė šališkumu, neaiškiai pelnomomis vietomis reitinge gali sugriauti geriausius ketinimus. Pasak ministro, svarbu surasti tinkamus, aukštojo mokslo specifiką atitinkančius vertinimo atskaitos taškus, kad galima būtų palyginti tokias skirtingas aukštąsias mokyklas, kaip kad didelis, plačios apimties mokslo tyrimus atliekantis universitetas ir specializuota veikla užsiimanti meno akademija. 
Reitinguojant aukštąsias mokyklas būtų galima palyginti ir atskiras studijų programas. „Per trejus metus, prabėgusius po aukštojo mokslo ir studijų reformos, buvo uždaryta, sustabdyta ar neakredituota dešimtys silpnų ar stojančiųjų dėmesio nesulaukusių studijų programų. Deja, vis dar turime konstatuoti, kad tos pačios studijų krypties lygis universitetuose ar kolegijose nemažai skiriasi. Todėl būtų svarbus ir toks reitingas, kuris ne tik leistų palyginti aukštąsias mokyklas tarpusavyje, bet ir  konkrečios specialybės ar profesinės srities aspektu“, –  sakė G. Steponavičius.
Po 2009 m.  stojimo surengta pirmakursių apklausa atskleidė, kad daugelis jų pasigedo specifinės informacijos apie aukštųjų mokyklų ir studijų programų pranašumus. 
Jaunimui būtų aktualus ir palyginimas, kuris padėtų suvokti, už kokius kaštus, kokios kokybės ir kokiomis studijų sąlygomis diplomą galima įgyti Lietuvoje bei tose užsienio šalyse, į kurias dažniausiai žvalgosi mūsų studentai. 
Šiuo metu vyksta aukštųjų mokyklų išorinis vertinimas, atskleisiantis, ar aukštoji mokykla tenkina valstybės keliamą kokybės standartą. 

Aukštųjų mokyklų reitingai gali būti vienas iš informacijos šaltinių studijas besirenkančiam jaunimui ir visuomenei, tačiau būtina sąlyga – patikimumas ir aiškūs vertinimo kriterijai, – sakė švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius šiandien savaitraščio „Veidas“ surengtoje konferencijoje „Lietuvos universitetų ir kolegijų reitingavimo įtaka Lietuvos aukštojo mokslo kokybei“. 

Ministras G. Steponavičius pabrėžė visuomeninės iniciatyvos svarbą kuriant reitingavimo sistemą ir atkreipė dėmesį į patikimumo užtikrinimą – net mažiausia abejonė šališkumu, neaiškiai pelnomomis vietomis reitinge gali sugriauti geriausius ketinimus. Pasak ministro, svarbu surasti tinkamus, aukštojo mokslo specifiką atitinkančius vertinimo atskaitos taškus, kad galima būtų palyginti tokias skirtingas aukštąsias mokyklas, kaip kad didelis, plačios apimties mokslo tyrimus atliekantis universitetas ir specializuota veikla užsiimanti meno akademija. 

Reitinguojant aukštąsias mokyklas būtų galima palyginti ir atskiras studijų programas. „Per trejus metus, prabėgusius po aukštojo mokslo ir studijų reformos, buvo uždaryta, sustabdyta ar neakredituota dešimtys silpnų ar stojančiųjų dėmesio nesulaukusių studijų programų. Deja, vis dar turime konstatuoti, kad tos pačios studijų krypties lygis universitetuose ar kolegijose nemažai skiriasi. Todėl būtų svarbus ir toks reitingas, kuris ne tik leistų palyginti aukštąsias mokyklas tarpusavyje, bet ir  konkrečios specialybės ar profesinės srities aspektu“, –  sakė G. Steponavičius.

Po 2009 m.  stojimo surengta pirmakursių apklausa atskleidė, kad daugelis jų pasigedo specifinės informacijos apie aukštųjų mokyklų ir studijų programų pranašumus. 

Jaunimui būtų aktualus ir palyginimas, kuris padėtų suvokti, už kokius kaštus, kokios kokybės ir kokiomis studijų sąlygomis diplomą galima įgyti Lietuvoje bei tose užsienio šalyse, į kurias dažniausiai žvalgosi mūsų studentai. 

Šiuo metu vyksta aukštųjų mokyklų išorinis vertinimas, atskleisiantis, ar aukštoji mokykla tenkina valstybės keliamą kokybės standartą.