Kaip galvojate Jūs? Ar reikia keisti šiuo metu Klaipėdoje galiojančią mokamo parkavimo tvarką? Kas jūsų netenkina ir ką siūlytumėte keisti?
Siūlau Klaipėdoje įvesti paprastą taisyklę:
kiekvienas Klaipėdoje gyvenamąją vietą deklaravęs namų ūkis galėtų pasirinkti vieną automobilį, kuriam būtų suteikiamas nemokamas metinis gyventojo parkavimo leidimas visoje miesto mokamo parkavimo teritorijoje. Ne dviem. Ne trims. Vienam automobiliui.
2025 metais Klaipėdoje iš automobilių stovėjimo rinkliavos surinkta apie 4,42 mln. eurų. Tai nemaži pinigai. Statistiškai vienam klaipėdiečiui parkavimas per metus kainuoja 27,4 euro, bet aišku, tai yra daugiau simbolinis skaičiavimas. Todėl prieš priimant tokį sprendimą reikėtų tiksliai suskaičiuoti, kokią dalį šių pajamų sumoka patys klaipėdiečiai, o kokią – miesto svečiai, turistai ir į Klaipėdą atvykstantys žmonės.
Mano siūlomas principas būtų aiškus:
Miesto svečias už parkavimą moka pagal nustatytą tarifą. Klaipėdietis savo vienam automobiliui gauna metinę gyventojo lengvatą.
Kodėl toks pasiūlymas?
Nes parkavimo sistema turi ne tik reguliuoti automobilių srautus. Ji turi atsižvelgti ir į žmones, kurie šiame mieste gyvena, deklaruoja gyvenamąją vietą ir savo mokesčiais prisideda prie Klaipėdos biudžeto.
Kartu tai neturėtų tapti leidimu automobilį neribotai laikyti pačiose paklausiausiose miesto vietose. Senamiestyje, prie jūros ar kitose didelio užimtumo teritorijose gali būti nustatomos atskiros laiko ar zonų taisyklės.
Tikslas paprastas: lengviau klaipėdiečiui, bet kartu ir tvarka mieste.
Kad pažadas būtų ne gražus sakinys, o finansiškai pagrįstas sprendimas, prieš galutinį sprendimą turėtų būti viešai paskaičiuoti trys dalykai: kiek tokių leidimų būtų išduodama, kiek pajamų netektų miesto parkavimo sistema ir iš kokių šaltinių tas skirtumas būtų kompensuojamas.
Klaipėdos rinkliavos paskirtis nėra vien pajamų surinkimas: oficialiuose nuostatuose nurodoma, kad ji naudojama parkavimo vietoms įrengti ir eksploatuoti, eismo saugumui, administravimui bei viešojo transporto infrastruktūrai ir nuostoliams finansuoti. Tai reiškia, kad prieš nustatant nemokamą leidimą verta numatyti ir aiškų kompensavimo mechanizmą.
Beje, jau seniai laikas įsipareigoti miesto valdžiai, iš surenkamų pinigų už parkavimą, finansuoti naujų daugiaaukščių parkavimo aikštelių projektavimą bei statybas. Naujos daugiaaukštės aikštelės labai pagerintų parkavimo vietų situaciją mieste. Ypač daug klausimų išspręstų tokių aikštelių atsiradimas prie įvažiavimo į senamiestį.
Pavyzdžiui, prie Senojo turgaus ir Kultūros fabriko įrengus, kad ir 4 aukštų aikšteles, iš kurių bent 2 galėtų būti po žeme, parkavimo vietų skaičius šiose ankštose vietose išaugtų net 8 kartus. Tai ženkliai nukrautų automobilių eismą nuo senamiesčio ir labai tikėtina, kad į miesto centrą bei senamiestį sugrįžtų žmonės. O tai palengvintų ir čia vis dar esančių kavinių, restoranų gyvenimą.
Sumokėjęs įvairius mokesčius klaipėdietis, tikrai nusipelno ne tik geresnės infrastruktūros bet ir galimybės po savo miestą judėti nemokamai. Pirmiausiai miestas privalo veikti žmonėms, o ne žmonės miestui.