Per pastaruosius trejus metus Klaipėdos sveikatos infrastruktūros istorijoje sprendimų buvo daug. Ir gerų ambicijų – taip pat.
Tačiau kuo daugiau žiūri į skaičius ir sprendimų chronologiją, tuo labiau norisi paklausti: ar mes turime ilgalaikį planą, ar tiesiog judame nuo vieno brangaus sprendimo prie kito?

Grįžkime į 2023-uosius.

Klaipėda jau turėjo parengtą naujos Jūrininkų poliklinikos projektą Birutės gatvėje. Buvo atliktas projektavimas, gautas statybos leidimas, surengti rangos konkursai. Antrajame konkurse buvo gauti net 6 pasiūlymai, o statybos kaina siekė apie 19–20 mln. eurų.
Naujoji miesto valdžia nusprendė projekto nebetęsti. Vienas pagrindinių argumentų buvo kaina. Meras tuomet viešai kalbėjo, kad beveik 20 mln. eurų už naują pastatą yra suma, kuri verčia rimtai svarstyti projekto racionalumą.
Reikia sąžiningai pridėti: buvo kalbama ir apie papildomas išlaidas įrangai bei baldams.

Prioritetu tapo kitas kelias – kapitaliai atnaujinti 1979 metais pastatytą Klaipėdos miesto polikliniką Taikos prospekte. 2023 m. spalį būtent toks prioritetų pakeitimas jau buvo oficialiai siūlomas miesto Tarybai. Ir pats savaime tai nėra blogas sprendimas. Priešingai. Didžiausia miesto poliklinika tikrai nusipelno kapitalinio atnaujinimo. Pastatas beveik pusę amžiaus nebuvo kapitaliai remontuotas. Naujos inžinerinės sistemos, modernesni kabinetai, geresnis prieinamumas žmonėms su negalia, diagnostikos galimybės, normalesnės sąlygos pacientams ir darbuotojams – visa tai Klaipėdai būtina. Todėl reikia pasidžiaugti, kad miestas pagaliau investuoja į šį pastatą.

Bet tada prasideda skaičiai.

Dar 2025 m. viešai buvo skelbiama, kad Miesto poliklinikos rekonstrukcijos investicijos sieks apie 12,5 mln. eurų, iš kurių apie 10,6 mln. eurų – ES lėšos. Tokia projekto finansinė perspektyva viešai komunikuota ir 2026 m. pradžioje.

O 2026 m. rugpjūtį pasirašytos vien rangos sutarties vertė jau siekia beveik: 25,6 milijono eurų.
Daugiau nei dvigubai, palyginti su viešai komunikuotais maždaug 12,5 mln. Ir daugiau nei tuometinė maždaug 19–20 mln. eurų naujos Jūrininkų poliklinikos statybos kaina, kuri 2023 m. buvo vertinama kaip per didelė.
Taip, čia būtina būti objektyviems.

Tai nėra du identiški projektai. Miesto poliklinikos pastatas yra didesnis – apie 11,6 tūkst. kv. metrų, o projektuotos Jūrininkų poliklinikos bendrasis plotas buvo apie 7,9 tūkst. kv. metrų. Naujam pastatui būtų reikėję ir papildomų investicijų į įrangą bei baldus. Dabartinė rekonstrukcija taip pat apima labai platų darbų paketą : nuo visiško vidaus perplanavimo iki fasado, inžinerinių, saugumo ir informacinių sistemų atnaujinimo bei automobilių stovėjimo infrastruktūros.
Todėl nenoriu daryti primityvios išvados, kad „nauja kainavo 20, sena kainuoja 25,6 – vadinasi, kažkas viską padarė blogai“.

Bet būtent todėl miestui reikia paaiškinimo.

Kas pasikeitė? Kodėl maždaug 12,5 mln. eurų investicija virto beveik 25,6 mln. eurų rangos sutartimi?
Ar pasikeitė darbų apimtis? Ar pradinis biudžetas neapėmė visų darbų? Kiek iš 25,6 mln. eurų padengs ES finansavimas, o kiek galiausiai teks miesto biudžetui? Kokia bus visa galutinė projekto kaina, įskaitant projektavimą, papildomus darbus, įrangą ir kitus kaštus?

Ir svarbiausia – kada apie pasikeitusią projekto kainą buvo informuota miesto Taryba, medikų bendruomenė ir klaipėdiečiai?
Čia nereikia politinių lozungų.
Reikia vienos aiškios lentelės: ką planavome → kiek planavome mokėti → kas pasikeitė → kiek mokėsime dabar → kodėl. Tai yra normalus XXI amžiaus miesto valdymas.

Ir yra dar viena problema, apie kurią kalbant apie milijonus labai lengva pamiršti.
Pastatai negydo. Gydo žmonės. Savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos duomenys turėtų būti rimtas pavojaus signalas.
Klaipėdos miesto poliklinikoje prisirašiusių pacientų skaičius sumažėjo nuo 36 368 žmonių 2022 m. iki 33 065 žmonių 2024 m. Auditas kaip vieną priežasčių nurodė šeimos gydytojų trūkumą ir jų amžių.
Dar rimčiau skamba kitas skaičius: vidutinis poliklinikos gydytojų amžius – 63 metai, o šeimos gydytojų – net 73 metai.
Audito dokumentuose taip pat konstatuotas šeimos gydytojų ar pediatrų etatų trūkumas. Tai reiškia labai paprastą dalyką. Galime už 25 milijonus padaryti gražiausią fasadą. Galime pakeisti langus. Galime sumontuoti moderniausią ventiliaciją. Galime nupirkti naujausią aparatūrą.

Bet jeigu neišlaikysime šiandien dirbančių medikų ir nepritrauksime naujų – kas tuose kabinetuose dirbs?
2026 m. II ketvirtį pačios poliklinikos skelbiamais duomenimis joje vidutiniškai dirbo 59 gydytojai ir 80 slaugytojų, iš viso – 286 darbuotojai.

Todėl Klaipėdos sveikatos strategija negali būti vien statybų strategija. Ji turi būti ir žmonių strategija. Kaip išlaikysime gydytojus ir slaugytojus? Kaip pritrauksime jaunus specialistus?
→ Kaip sudarysime jiems normalias darbo sąlygas dvejus metus vyksiančios rekonstrukcijos metu, kai poliklinika veiklos nenutrauks?
→ Kaip užtikrinsime, kad pacientai tuo laikotarpiu netaptų statybų proceso įkaitais?
→ Ir pagaliau – kur šiame procese yra patys klaipėdiečiai?

Jūrininkų poliklinikos istorija irgi nesibaigė.

2023 m. naujo jos pastato Birutės gatvėje buvo atsisakyta. Tačiau dabar Savivaldybė vėl vertina galimybę statyti naują Jūrininkų poliklinikos pastatą – jau šalia planuojamos naujos Slaugos ligoninės Šiaurės prospekte.
Vadinasi, po trejų metų mes esame gana paradoksalioje vietoje: remontuojame seną Miesto polikliniką už 25,6 mln. eurų ir kartu vėl grįžtame prie naujos Jūrininkų poliklinikos idėjos.

Galbūt abu objektai miestui iš tiesų reikalingi. Jeigu taip – puiku. Tik pasakykime tai žmonėms aiškiai.
→ Parodykime, kiek Klaipėdai per artimiausius 10–15 metų reikės pirminės ir ambulatorinės sveikatos priežiūros pajėgumų.
→ Parodykime, kiek turime ir kiek reikės gydytojų.
→ Parodykime pacientų srautus.
→ Parodykime investicijų kainas.
→ Parodykime alternatyvas. Ir tada – tarkimės.
Ne tada, kai sutartys jau pasirašytos ir belieka perskaityti pranešimą spaudai. Prieš priimant sprendimus.

Ko reikia?

Manau, kad šiandien Klaipėdai reikia ne dar vieno ginčo, kas kaltas – buvusi ar dabartinė valdžia. Reikia aiškaus, viešo ir ilgalaikio Klaipėdos sveikatos infrastruktūros ir medikų išlaikymo plano. Kuris apimtų: terminus, realias kainas, finansavimo šaltinius, personalo poreikį, pacientų srautų prognozes. Ir būtų taikoma vieša atskaitomybė, kai skaičiai pasikeičia.

Kur esame dabar?

Turime seną Miesto poliklinikos pastatą, kurio kapitalinis atnaujinimas pagaliau prasideda  ir tuo tikrai galima pasidžiaugti.
Turime beveik 25,6 mln. eurų rangos sutartį, kurios santykį su anksčiau viešai komunikuota maždaug 12,5 mln. eurų projekto verte miestui reikia aiškiai paaiškinti.
Turime Jūrininkų polikliniką, kuriai naujo pastato poreikis niekur nedingo ir kurios naujos statybos galimybė vėl svarstoma.
Ir turime bene svarbiausią iššūkį – medikus, kuriuos privalome išlaikyti ir kuriems turime sudaryti sąlygas norėti dirbti Klaipėdoje.

Kur turime judėti?

Į miestą, kuriame sprendimai apie sveikatą priimami ne už uždarų durų, o kartu su medikais, pacientais ir bendruomene. Į miestą, kuriame pasikeitus projekto kainai du kartus valdžia pati ateina pas žmones ir paaiškina – kodėl.
Į miestą, kuriame gebame ne tik pastatyti ar suremontuoti pastatą, bet ir pasirūpinti tais, kurie jame gydys žmones.

Todėl mano kvietimas miesto vadovams labai paprastas:

→ Būkime atviresni. Kalbėkimės.
→ Paaiškinkime skaičius. Išgirskime medikus.
→ Išgirskime pacientus.
→ Ir planuokime ne vienai kadencijai.

Nes sveikatos apsauga nėra vien kvadratiniai metrai, konkursai ir sąmatos.Klaipėda prasideda nuo žmonių. Ne nuo sąmatų. Ne nuo rekonstrukcijų.