Tai, kas mūsų mieste kuriama, statoma ir tvarkoma, visų pirma pastebi klaipėdiečių ir miesto svečių akys. Vis dėlto realybė yra tokia, jog geri darbai ir idėjos visų pirma privalo būti užrašytos sudėtinguose biurokratiniuose dokumentuose. Kitaip tariant – ko nesuplanavome šiandien, rytoj pradėti negalime. Praėjusią savaitę miesto valdantieji patvirtino Klaipėdos miesto planus 2024–2026 metams. Kaip miesto tarybos narys teikiau ne vieną pasiūlymą, kas galėtų atsirasti mieste, tačiau net racionalus ir dalykiškas opozicijos balsas arogantiškai tildomas.
Pinigų yra, bet duodame ne visiems
Mieto biudžete turime apie 30 mln. eurų nepanaudotų lėšų, nepaisant to, atsisakoma idėjos statyti modernų bendruomenės centrą – biblioteką pietinėje miesto dalyje, kur iš tiesų stokojama kultūros objektų. Šį klausimą jau kėliau seniai, tačiau „nukultūrinimo“ politiką išgyvenančioje Klaipėdoje prisibelsti į valdančiųjų protus ir širdis su tokiu pasiūlymu neįmanoma. Kas šiuolaikiniame pasaulyje yra biblioteka miestiečių gyvenime? Tai jau nebėra vien spausdintos ir elektroninės informacijos paslaugų teikimas. Tai – edukacinių ir kultūrinių projektų įgyvendinimas, praturtinantis miestiečių gyvenimą, itin aktualus augančiam jaunimui ir inteligentiškiems senjorams. Dar 2015 metais buvo konstatuota, jog blogiausia situacija yra pietinėje miesto dalyje, kur bibliotekų tinklas neatitinka tarptautinių standartų, nes maži bibliotekų filialai tiesiog išsibarstę daugiabučiuose. Meras, aptardamas naują miesto planą, išdidžiai teigia, jog ypatingą dėmesį skirs senamiesčiui ir centrinei miesto daliai. Šiek tiek apmaudu, kad taip skirtingai rūpinamasi miestiečiais, gyvenančiais skirtingose miesto dalyse. Atsižvelgdami į miesto biudžetą galime tolygiai vystyti miestą, kuriame kokybiškai gyventi galėtų visi. Norėtųsi, kad miestas kvėpuotų ne vien popkultūra atnaujintoje vasaros estradoje, o ir įvairialype kultūra ištisus metus.
Nuleidžiame vėliavas – trejus metus be Mėlynosios vėliavos paplūdimių
Mėlynąja vėliava apdovanoti paplūdimiai ištisus metus prižiūrinčių organizacijų yra tikrinami, ar jie atitinka keliamus tarptautinius standartus. Kai paplūdimys neatitinka reikalavimų – vėliava būna nuleidžiama. Šį kartą trejiems metams vėliavą nuleido patys miesto valdantieji, nusprendę neskirti pinigų šiai programai. Klaipėdos paplūdimiai trejus metus nebus prižiūrimi kompetentingų tarptautinių institucijų ir standartizuojami. Mėlynosios vėliavos vasarą plazdės Nidoje, Preiloje, Juodkrantėje, Palangoje ir kituose daugiau nei 4600 pasaulio paplūdimių, bet ne Klaipėdoje. Nemanau, kad tai apdairus sprendimas, jei norime kurti ne vien pramoninį, tačiau ir sąlytį su gamta turintį, turistams patrauklų miestą. Šiai programai įgyvendinti miesto planuose būtų pakakę apie dešimt tūkstančių eurų. Užtat planuose vieno paplūdimių stebėjimo bokštelio remontui numatyta skirti per 8000 eurų, kai naują įsigyti kainuoja apie 9000 eurų. Galbūt iš tiesų naivu tikėtis daugiau dėmesio kultūrai, kai negebame ūkiškai tvarkytis su miesto infrastruktūra?
O kaip mūsų sveikata?
Garsiai nuskambėjusi istorija apie tai, jog dabartinė miesto valdžia nusprendė nestatyti naujo sveikatos centro Birutės gatvėje ir visas miesto poliklinikas sukelti po vienu stogu į Klaipėdos miesto poliklinikos pastatą Taikos prospekte, sulaukė miestiečių pasipriešinimo. 5569 klaipėdiečiai pasirašė peticiją dėl Jūrininkų poliklinikos statybų vykdymo pradžios. Tai buvo numatyta įgyvendinti iki 2025 metų pabaigos. Jokiu būdu neteigiu, kad nereikia renovuoti dabartinio miesto poliklinikos pastato, kuris skaičiuoja 44 metus. Būtina. Vis dėlto dar kartą siūliau neatsisakyti naujos poliklinikos statybos plano, nes miestiečių prieiga prie medicininių paslaugų turi būti kuo artimesnė gyvenamajai vietai. Apmaudu, bet miestiečių balsas nebuvo išgirstas ir naujo pastato nesulauksime.
Sportas taip pat nėra prioritetas
Klaipėda yra vienintelis miestas tarp Lietuvos didmiesčių, kuris neturi dengto futbolo maniežo. Per 1300 Klaipėdos vaikų lanko futbolo treniruotes, tačiau žiemą lauke užsiimti šia sporto šaka yra sudėtinga. Nesinorėtų likti provincija šiuo klausimu, dėl to miesto tarybai siūliau numatyti lėšas ir planuoti statybas artimiausiu metu. Sprendimui nebuvo pritarta. Taip pat nepritarta ir siūlymui statyti naują sporto salę Kretingos gatvėje. Dalis lėšų tam jau buvo gauta. Pardavus sporto salę Burių gatvėje AB „Klaipėdos naftai“, gautus 673 tūkstančius eurų buvome įsipareigoję investuoti į naujos sporto salės statybą šiaurinėje miesto dalyje.
Praeities pažadai neįgyvendinti, ateities pasiūlymai – atmetami. Pinigų yra, trūksta tik nuoširdžios meilės kiekvienam miestiečiui